Saùdo Arãbijos architektūrà
Liaudies architektūra
gynybinis bokštas Sarate (Asiro provincija)
tradicinis gyvenamasis namas
Tradicinės architektūros susiklostymui įtakos turėjo skirtingos regionų gamtinės, socialinės ir ekonominės sąlygos. Daugelio regionų architektūroje paplitę nuo saulės saugantys karnizai arba uždari balkonai (vadinamieji ravašinai). Beduinai iki šiol gyvena palapinėse. Chidžazo ir Raudonosios jūros pakrantės regionui būdinga koralinio smiltainio ir medžio statiniai. Nadždo regione statyta storasieniai nedegtų plytų gyvenamieji namai (fasadai tinkuoti moliu ir baltinti, stogai dengti palmių dembliais arba šakomis) arba 1–2 aukštų gyvenamieji namai su vidiniais kiemais (būdinga maži langai, geometrinio dekoro elementais puoštos didelės medinės durys).
Asiro provincijoje išliko iš uolienų ir akmenų statytų gynybinių bokštų (jie puošti kvarco šukių ornamentais), molinių gyvenamųjų namų, kurių fasadai horizontaliai skaidyti išsikišusių akmenų eilėmis (taip juos apsaugant nuo lietaus poveikio), puošti ryškiaspalve sienų tapyba.
Rytų provincijos architektūrai būdinga 2–3 aukštų moliniai gyvenamieji namai su vidiniu kiemu (jų fasadai dažniausiai balti, puošyboje vyrauja smailėjančios arkos motyvas), vėjų bokštai (jų patalpos buvo vėsinamos vėju).
Senieji laikai ir viduriniai amžiai
Saudo Arabijos pirmosios dinastijos sostinės liekanos at Turaifo rajone ad Dirijoje (15–19 a.)
mečetė Al Masdžid al Charamas (atstatyta 1631, išplėsta 20 a. pirmoje pusėje)
Išliko nabatėjų civilizacijos fragmentų – uolose iškaltų kapaviečių, vandens šulinių al Hidžro archeologinėje srityje (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr., pasaulio paveldo vertybė, nuo 2008), Saudo Arabijos pirmosios dinastijos sostinės liekanos at Turaifo rajone ad Dirijoje (15–19 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 2010).
Viduriniais amžiais pastatyta islamo meno architektūros paminklų: seniausia ir didžiausia pasaulyje mečetė Al Masdžid al Charamas Mekoje (atstatyta 1631, išplėsta 20 a. pirmoje pusėje), Pranašo mečetė Medinoje (622, dabartinį vaizdą įgavo 19 a. antroje pusėje, išplėsta 1985). Džidos istorinio centro pastatai (7–19 a.) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2014).
20 amžius–21 amžiaus pradžia
20 a. architektūros plėtotei įtakos turėjo Saudo Arabijos karalystės (1932) ir naftos bendrovės Saudi Arabian Oil Company (1933) įkūrimas. Naftos gavybos centru tapus Dhahranui (Rytų provincija) jame pramoninių ir gyvenamųjų namų kompleksų pastatė bendrovės samdyti Jungtinių Amerikos Valstijų architektai. Jie suplanavo ir taisyklingo plano miestų (ad Dammamas, al Chobaras), gyvenamųjų rajonų naftos gavybos apylinkėse. Gyvenamųjų namų architektūroje paplito tipiniai projektai, susiklostė vakarietiško tipo pavienis gyvenamasis namas‑vila. Imta naudoti šiuolaikines statybines medžiagas (gelžbetonio konstrukcija – karaliaus Abdulazizo rūmuose Džidoje, 1932).
Valdant karaliui Saudui (1953–64) rekonstruotas Rijadas: suplanuota gyvenamųjų rajonų (karališkasis rezidencinis, vadinamasis Annasriyyah 1957, al Malazo, 20 a. 6 dešimtmetis), suprojektuota Aikštės (Qasr al‑Murabba), Teisingumo (Qasr al‑Hukm) rūmai, kompleksas al‑Malaz (architektas S. Kurajimas, visi 20 a. 4–6 dešimtmetis). 1960 išleistos pastatų statybos taisyklės sąlygojo daugelio Saudo Arabijos miestų bendrųjų planų kūrimą (Rijado bendrasis planas, 1972, architektūrinė bendrovė Doxiadis Associates).
Nuo 1967 Rijado universiteto (dabar Karaliaus Saudo universitetas) Inžinerijos kolegijoje pradėta rengti architektus. Jie rengiami ir Karaliaus Feisalio universitete ad Dammame (nuo 1975), Naftos ir naudingųjų iškasenų universitete Dhahrane, Karaliaus Saudo universiteto Aplinkos dizaino mokykloje Džidoje (abiejuose nuo 1976), Umm al Kuros universitete Mekoje (nuo 1983). Iki 20 a. 8 dešimtmečio šalyje daugiausia projektavo Egipto, Sirijos, Jordanijos architektai.
Greitą Saudo Arabijos plėtrą lėmė naftos produktų kainų šuolis – 1977–86 sostinėje pastatyta apie 11 000 pastatų (juos suprojektavo žymūs pasaulio architektai): Socialinės apsaugos organizacijos pastatas (I pastatas 1973, II – 1982, architektūrinė bendrovė Omrania & Associates), Saudo Arabijos Valiutos agentūros būstinė (1978, architektas M. Yamasaki), Karaliaus Feisalio fondo pastatas, dar vadinamas kompleksu al‑Khayriyya (1982, architektas K. Tange), Karaliaus Chalido oro uostas (architektūrinė bendrovė Hellmuth, Obata + Kassabaum), viešbutis ir konferencijų centras (abu 1983, architektas R. Gutbrodas), Tuvaiko rūmai (1985, architektas B. al Šihabi), Danijos ambasada (1988, architektas H. Larsenas), Viešojo administravimo institutas (9 dešimtmetis, architektūrinė bendrovė The Architects Colloborative); suformuotas Diplomatinis kvartalas (1975; architektūrinė bendrovė Albert Speer & Partners), kuriame vėliau įsikūrė apie 54 užsienio šalių ambasados.
dangoraižis Karalystės centras Rijade (2003, architektūrinė bendrovė Omrania & Associates)
20 a. antroje pusėje didžiuosiuose miestuose pastatyta paprastų formų daugiaaukščių šiuolaikinių visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų, viešbučių, įrengta stadionų, oro uostų: Rijade – Užsienio reikalų ministerija (1984, architektas H. Larsenas), Karaliaus Fahdo stadionas (1987, architektūrinė bendrovė Ian Fraser, John Poberts and Partners), Vidaus reikalų ministerija (architektai Musalli, Šakiras, Mandili, architektūrinė bendrovė Archisystems), Didžioji mečetė (abi 1992, architektas R. Badranas), Vokietijos ambasada (1994, architektas K. Schentke), Saudo Arabijos nacionalinis muziejus (architektūrinė bendrovė Moriyama & Teshima Architects, inžinerinė bendrovė Buro Happold), Karaliaus Abd al Azizo istorinis centras (abu 1999, architektai R. Badranas, A. Šuaibi), Džidoje – Islamo plėtros (1975), Nacionalinio komercinio (1983) banko būstinė, Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas ad Dammame (1999).
21 a. pradžioje gausiai statomi dangoraižiai: Rijade – al Faisaliah (267 m aukščio; 2000, architektūrinė bendrovė Foster + Partners), Karalystės centras (apie 300 m aukščio; 2003, architektūrinė bendrovė Omrania & Associates), Arabsat būstinė (2008, architektūrinė bendrovė Heneghan Peng Architects, inžinerinė bendrovė Buro Happold), pastatų kompleksas Abraj Al Bait Mekoje (2012, architektūrinė bendrovė Dar Al‑Handasah / Shair and Partners).
Karaliaus Abdulazizo pasaulio kultūros centras Dhahrane (2017, architektūrinė bendrovė Snøhetta)
Pasaulio paveldo vertybės
Al Hidžro archeologinė sritis (nuo 2008), Saudo Arabijos pirmosios dinastijos sostinės liekanos at Turaifo rajone ad Dirijoje (nuo 2010), Džidos istorinis centras (nuo 2014), al Achsos oazės kultūrinis kraštovaizdis (nuo 2018).
1729
Saudo Arabijos kultūra
Saudo Arabijos konstitucinė santvarka
Saudo Arabijos partijos ir profsąjungos