Saùdo Arãbijos gamtà
Saudo Arabijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Saudo Arabijos krantus vakaruose skalauja Raudonoji jūra, šiaurės rytuose – Akabos įlanka, rytuose – Persijos įlanka. Krantų linijos ilgis 2640 kilometrų. Raudonosios jūros krantai žemi, mažai vingiuoti, sprūdiniai. Pakrantėse, ypač pietinėje dalyje, daug mažų salų (daugiausia koralinių; Farasano salynas). Persijos įlankos kranto linija vingiuota. Krantai lėkšti, smėlėti.
Reljefas
Didžiąją Saudo Arabijos teritorijos dalį užima dykumų plynaukštės, žemėjančios iš vakarų (nuo 1000–1300 m aukščio) į rytus (iki 200–300 m), išraižytos vadžių. Daug lavos laukų (daugiausia bazaltinių), akmeningųjų dykumų (hamadų). Šalies šiaurėje palei Jordanijnos sieną – uolėtos al Hamados ir Didžiojo Nefudo dykumos. Vidurinėje Saudo Arabijos teritorijos dalyje ištįsę pustomi Mažojo Nefudo (ad Dahnos) smėlynai (su barchanais, žvaigždinėmis kopomis ir žvirgždingosiomis dykumomis), pietuose ir pietryčiuose – ar Rub al Chali (su pustomaisiais smėlynais, išilginėmis ir pjautuvo pavidalo kopomis, barchanais, kopagūbriais iki 200 m aukščio) dykuma. Išilgai Raudonosios jūros pakrantės eina Chidžazo ir Asiro kalnai (aukščiausia viršūnė – apie 3000 m, Džabal Saudos kalnas) vakaruose pereinantys į Tihamos žemumą (iki 70 km pločio). Palei Persijos įlankos pakrantę plyti pelkėta (dažnai druskinga) al Chasos žemuma (iki 150 km pločio).
Wadi Disah oazė
Klimatas
Klimatas subtropinis ir tropinis žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra kalnuose ir dykumose 8–20 °C, Raudonosios jūros pakrantėje 20–30 °C, liepos – 33–43 °C. Per metus iškrinta vidutiniškai 100 mm kritulių (ar Rub al Chali dykumoje apie 50 mm, Asiro kalnų pietvakariuose iki 200 mm kritulių). Saudo Arabijos teritorijos vidurinėje dalyje ir pietuose kritulių būna žiemą ir pavasarį, vakaruose – tik žiemą. Kai kuriuose regionuose kas keliolika metų audrų ir liūčių metu iškrinta metinė kritulių norma; pvz., Džidoje per metus iškrinta 55–80 mm kritulių, bet 2009 11 25 iškrito 90 mm per 4 val., 2022 11 24 – 179 mm per 6 val. (lietaus vanduo užtvindė gatves; buvo aukų: 2009 – 120, 2022 – 2). Karštas labai sausas pietų vėjas vasarą ir pavasarį dažnai sukelia smėlio audras.
Vidaus vandenys
Nuolatinių upių nėra. Daug vadžių (didžiausia ar Rima, ilgis apie 500 km), kurios vandens prisipildo tik po lietaus; kartu susiformuoja seklūs, greitai išdžiūstantys druskingi ežerai. Dar laikini vandens srautai periodiškai susidaro tik po liūčių Chidžazo ir Asiro kalnuose. Dėl vandens trūkumo įrengiami arteziniai gręžiniai (ypač Nadždo oazėse), Persijos įlankos ir Raudonosios jūros pakrantėse statomi jūros vandens gėlinimo įrenginiai.
Dirvožemiai
Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantėse vyrauja druskožemiai, Chidžazo kalnuose ir Nadždo aukštumose – kalkžemiai, Nadždo rytinėje dalyje – druskožemiai, yra smėlžemių, ar Rub al Chali dykumos rytuose – druskožemiai, yra hamadų, kai kur susidariusi gipsinga, karbonatinga pluta, yra durpžemių.
Augalija
Augalija skurdi, daugiausia auga žolės ir krūmai, šiaurėje – pusdykumių augalija. Smėlynuose auga juodieji ir baltieji saksaūlai, kerpės, kiečiai, soduotės, įvairūs efemerai (ypač drėgnuoju sezonu), prie vadžių – topoliai, akacijos, eglūnai, durpžemiuose ir pakrantėse – krūmynai. Asiro kalnų savanų srityse auga akacijos, alyvmedžiai, migdolai, kadagiai. Miškai užima apie 0,8 % Saudo Arabijos teritorijos.
Gyvūnija
Veisiasi gazelės, antilopės, leopardai, vilkai, šakalai, mangustai, babuinai, kiškiai, įvairių rūšių graužikai, gausu paukščių (sakalų, erelių, vanagų, grifų), gyvačių (daugiausia nuodingų), įvairių rūšių driežų.
Aplinkos apsauga
Yra 10 nacionalinių parkų (užima apie 3 % Saudo Arabijos teritorijos).
Saudo Arabijos konstitucinė santvarka
Saudo Arabijos partijos ir profsąjungos