šáudymas, sporto šakų grupė. Apima kulkinį ir stendinį šaudymą.
Kulkinis šaudymas
Kulkinis šaudymas – šaudymas į taikinį graižtviniu šautuvu, pistoletu arba revolveriu. Varžomasi senovinio stiliaus (per vamzdį užtaisomais), koviniais ir sportiniais ginklais. Olimpiadoje šaudymo varžybos vyksta tik su sportiniais ginklais. Šaudoma iš 10, 25, 50, 300 m atstumo stačiomis, gulomis, kartais klupsčiomis. Įskaitinių šūvių skaičius 40–120 (dažniausiai 60). Yra šaudymas į nejudamus taikinius (lakštus su 10 koncentrinių ratų ir juodu skrituliu centre), greitošauda į nejudamus taikinius, šaudymas į bėgančius (slenkančius horizontalia, statmena šūviui kryptimi) taikinius.
šaudymas iš lazerinio pistoleto sudaro vieną šiuolaikinės penkiakovės rungčių (Laura Asadauskaitė 2012 Londono olimpinėse žaidynėse)
Stendinis šaudymas
stendinis šaudymas (Daina Gudzinevičiūtė 2008 Pekino olimpinėse žaidynėse)
Stendinis (skrendančių taikinių) šaudymas – šaudymas aikštelėje (stende) iš lygiavamzdžio šautuvo smulkiais šratais į ore lekiančius dirbtinius (iki 11 cm skersmens) taikinius (lėkšteles). Šaudoma tranšėjinėje aikštelėje (šaulys, stovėdamas vietoje, šaudo į lėkšteles, išmetamas specialu įtaisu – svaidykle – iš tranšėjos) arba apskritoje aikštelėje (šaulys, eidamas puslankiu, šaudo į lėkšteles, išmetamas iš 2 vietų, esančių aikštelės puslankio galuose).
Šaudymo sporto istorija
Stendinis šaudymas (šaudymas į balandžius) atsirado viduriniais amžiais Anglijoje. Lėkštelės pradėtos naudoti 1880 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmosios kulkinio šaudymo varžybos įvyko 1824 Šveicarijoje. 1896 kulkinis, 1900 stendinis šaudymas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Nuo 1897 rengiami kulkinio, nuo 1935 stendinio šaudymo pasaulio čempionatai. 1921 įkurta Tarptautinė šaudymo sąjunga (Union Internationale de Tir, UIT), kuri 1998 pervadinta Tarptautine šaudymo sporto federacija (International Shooting Sport Federation, ISSF; 2012 vienijo 154 nacionalines federacijas), 1952 – Europos šaudymo konfederacija (European Shooting Confederation, ESC).
Šaudymo sportas Lietuvoje
Lietuvoje sportinį šaudymą pradėta kultivuoti 1919. 1923 Kaune įvyko pirmosios kulkinio šaudymo varžybos, 1924 – Kauno, 1925 – Lietuvos pirmenybės (šaudyta tik mažo kalibro šautuvais). 1926 Kaune įvyko šaudymo iš medžioklinių šautuvų į molinius balandžius Lietuvos čempionatas (iki 1940, išskyrus 1938, vyko kasmet). 1932 įsteigta Šaudymo sąjunga. 1932 surengtos medžioklinio šaudymo, 1933 kulkinio šaudymo tarpvalstybinės varžybos su Latvijos šauliais. 1937 kulkinio šaudymo pasaulio čempionate A. Serapinas (kariniu pistoletu) laimėjo bronzos, Pranas Giedrimas ir Lietuvos komanda – sidabro, 1939 Lietuvos komanda – sidabro, Jonas Miliauskas (visi olimpiniu pistoletu) – bronzos medalius. 1940 Šaudymo sąjunga uždaryta, 1940–45 šaudymas nekultivuotas. 1948 įvyko kulkinio šaudymo, 1952 – stendinio šaudymo Lietuvos čempionatai. 1960–90 veikė Lietuvos kulkinio šaudymo federacija. 1990 atkurta Lietuvos šaudymo sporto sąjunga, kurią 1991 pripažino Tarptautinė šaudymo sąjunga ir Europos šaudymo konfederacija. Žymesnieji sportininkai: stendinio šaudymo – Marijus Bernotas, Germanas Bogdanovas, D. Gudzinevičiūtė (2000 olimpinių žaidynių čempionė), Algirdas Jašinskas, Virginija Marcinkevičiūtė (Stankevičienė), Anatolijus Raguotis, J. Riauba, S. Sobolevas, Michailas Sosnovas, Olegas Vasilecas, kulkinio šaudymo – Aleksas Daukša, A. Treinytė, V. Turla. 2018 šaudymą kultivavo 743 sportininkai, dirbo 23 treneriai.
-šaudymo sportas