saugà (karyboje), priemonių, organizuojamų visuose kovos veiksmuose, žygyje ir išsidėstant vietoje, kompleksas, kurių tikslas – neleisti antžeminiam priešui netikėtai užpulti, prasiskverbti jo žvalgybai prie pagrindinių pajėgų, o pagrindinėms pajėgoms sudaryti palankias sąlygas laiku išsiskleisti į kovos rikiuotę ir organizuotai stoti į mūšį; kovinės paramos dalis. Skiriama kovinė, žygio, išdėstymo ir tiesioginė sauga. Dar būna branduolinė, cheminė, elektroninė, epideminė, gaisrinė, radiacinė, radiologinė ir kitos saugos. Kovinė sauga – priemonės, neleidžiančios priešui gauti informacijos apie draugiškas pajėgas arba jų veiksmus ir užtikrinančios laisvą pajėgų veikimą ir manevravimą, saugančios nuo netikėto susidūrimo su priešu arba jo puolimo. Dažniausiai organizuoja pirmojo ešelono daliniai kryptimis, kur neįrengtos priešakinės pozicijos. Kovinės saugos sudėtį nustato ir užduotis skiria dalinio vadas.
Žygio sauga – karinių vienetų dengimas nuo antžeminio priešo žygyje savo jėgomis ir priemonėmis. Ši sauga siunčiama žvalgyti, užtikrinti saugomos voros nekliudomą judėjimą, apsaugoti nuo priešo netikėto puolimo, sudaryti palankias sąlygas stoti į mūšį ir neleisti prasiskverbti priešo žvalgybai. Žygiuojančius vienetus saugo: iš fronto – avangardas ir priešakinė žygio sauga; iš grėsmingojo sparno (sparnas) – šoninė žygio sauga ir nejudrioji šoninė sauga; iš užnugario – ariergardas ir užnugario žygio sauga. Pajėgoms sustojus poilsio, žygio sauga atlieka išdėstymo saugos uždavinius. Išdėstymo sauga skiriama saugoti karinį vienetą nuo priešo žvalgybos ir netikėto puolimo jam išsidėsčius išdėstymo rajone. Tiesioginė sauga organizuojama per visus kovos veiksmus padaliniuose, vadavietėse, užnugario ir kituose objektuose siekiant apsaugoti nuo netikėto priešo puolimo ir žvalgybos. Sauga vykdoma organizuojant stebėjimą, skiriant postus ir porinius patrulius.
kovinė sauga; žygio sauga; išdėstymo sauga; tiesioginė sauga
645