mediniai šaukštai (20 a. antra pusė)
šáukštai, muzikos instrumentas – sutrenkiamasis, mušamasis ir kratomasis idiofonas. 2–5 mediniai arba metaliniai (nuo 20 a.), panašūs į valgomuosius arba valgomieji šaukštai – išgaubto laivelio arba pusrutulio pavidalo, ilgakočiai (iki 40 cm ilgio), kartais prie prailgintų kotų dar būna pritaisyti (nuo 19 a. pabaigos) maži žvangučiai ir šerdiniai varpeliai. Garsai išgaunami šaukštus sutrenkiant išgaubtosiomis pusėmis arba vienu šaukštu mušant ir braukiant kitus, arba kratant šaukštus su varpeliais ir žvangučiais. Garsas sausas, ryškus, stiprokas, panašus į kastanjetės. Nuo 18 a. šaukštai kaip ritminis ir tembrinis muzikos instrumentas dažnai naudojami nedideliuose įvairių tautų instrumentiniuose, vokalinės, šokių muzikos ansambliuose.
Šaukštai naudoti rusų, tadžikų, uzbekų ir kitų tautų nacionalinės tematikos baletų, operų, kamerinėje ir simfoninėje muzikoje. Labiausiai šaukštai išpopuliarėjo rusų muzikoje (komplektą sudaro 3–5 šaukštai).
Lietuvoje, daugiausia rytinėje dalyje, šaukštai plito 19 a.–20 a. pradžioje rusų kolonistų ir lietuvių etninėje muzikoje.
1352