sáulašarė (Drosera), saulašarinių (Droseraceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Saulašarė paplitusi visuose žemynuose nuo atogrąžų iki šalto klimato sričių. Didžiausia rūšių įvairovė Australijoje.
Vienametė arba daugiametė, rausvos, gelsvos ar šviesiai žalios spalvos žolė su šakniastiebiais, gumbeliais arba požeminėmis palaipomis. Stiebas labai trumpas, rečiau ilgas status arba laipiojantis. Lapai susitelkę į skroteles arba pražanginiai, apaugę ilgais standžiais liaukiniais plaukeliais. Žiedai dvilyčiai, taisyklingieji. Vainiklapiai dažniausia balti, rečiau rausvi, raudoni arba violetiniai. Vaisius – atsidarančioji dėžutė su daug smulkių sėklų. Auga šlapiose arba drėgnose, gerai saulės apšviestose buveinėse, paprastai rūgščiame dirvožemyje. Visų rūšių saulašarės yra vabzdžiaėdžiai augalai. Ant lapų esančios liaukos išskiria klampų vabzdžius viliojantį skystį. Prilipus vabzdžiui liaukiniai plaukeliai prie jo prisilenkia arba lapas susisuka ir liaukų išskiriami fermentai vabzdį ima skaidyti. Suskaidytas medžiagas įsiurbia lapo paviršiuje esančios bekotės liaukos. Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia), ilgalapė saulašarė (Drosera anglica), siūlinė saulašarė (Drosera filiformis) yra vaistiniai augalai, naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje.
ilgalapė saulašarė
Daugelio rūšių saulašarės auginamos kambariuose kaip dekoratyviniai augalai. Kambariuose auginama pietinė saulašarė (Drosera capensis), smulkioji saulašarė (Drosera callistos), palaipinė saulašarė (Drosera prolifera), dėmėtoji saulašarė (Drosera schisandra), granitinė saulašarė (Drosera graniticola), rausvoji saulašarė (Drosera hamiltonii), stambiažiedė saulašarė (Drosera marcantha). Lietuvoje 4 savaiminės rūšys. Apskritalapė saulašarė dažna aukštapelkėse ir tarpinėse pelkėse, ilgalapė saulašarė – apyretė. Hibridinės kilmės bukalapė saulašarė (Drosera ×intermedia) pasitaiko buveinėse, kuriose kartu auga apskritalapės ir ilgalapės saulašarės. Mažalapė saulašarė (Drosera intermedia) labai reta.
apskritalapė saulašarė
849