Saulė Degutytė

Degutýtė Saulė, Degutýtė‑Šiekštelenė 1969 07 12Alytus, lietuvių teatro aktorė, lėlių teatro režisierė, scenografė, dailininkė. 1985–88 lankė K. Adomaičio pantomimos studiją Kaune. 1989 baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (chorvedybą), 1995 – Lietuvos muzikos akademiją (aktorinį meistriškumą; A. Latėno mokinė). 1995–2002 vaidino Vaidilos teatre Vilniuje. 2002–10 dirbo Nykštukų mokyklėlės teatro mokytoja, dramos studijos vadove Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje, nuo 2006 dirba specialiajame vaikų lopšelyje-darželyje Žolynėlis Vilniuje meninio ugdymo pedagoge. Sukūrė vaidmenų Jaunimo teatro, teatrų Žalia varna, Idioteatras spektakliuose, televizijos filmuose ir serialuose. Rengia kūrybines edukacines dirbtuves įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui, parodas, veda seminarus mokytojams. Nuo 2005 Tarptautinės lėlininkų organizacijos (UNIMA) Lietuvos nacionalinio centro narė, nuo 2010 tarybos narė, nuo 2006 Teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽAS narė, nuo 2010 tarybos narė.

Saulė Degutytė

Saulė Degutytė

S. Degutytė. Spektaklio Tarmių stalas scena (2013, scenografė ir aktorė S. Degutytė, kostiumų dailininkė Ligita Skukauskaitė; Stalo teatras)

2004 Vilniuje įkūrė Stalo teatrą, nuo 2010 direktorė. Čia režisavo daugiau kaip 20 daiktų, objektų teatro spektaklių, jie dažnai kuriami pagal originalius scenarijus remiantis liaudies pasakomis, sakmėmis, mitais (Eglė žalčių karalienė 2005, Avinėlio kelionė 2010, Gandro dovana 2010; Auksinis scenos kryžius 2011, su A. Mikučiu, Snieguole Dikčiūte, Vėjų Motė 2011, Pasaka apie karalius 2012, Tarmių stalas 2013; Auksinis scenos kryžius 2014, Dvi sesutės per lieptelį 2015, Dangaus virėja 2016, Saliamono turtai 2017, Violetos Šoblinskaitės‑Aleksos Kas pasaulyje g(a)ražiausia?, Kaip žvejys į dangų ėjo, abu 2018), pagal vaikų literatūros kūrinius (Bebenčiukas ir Barbė 2004, pagal J. Laucių, Gimimo diena, pagal P. Travers, Peliukas gitaroje, pagal Adelaide’ę Holl, abu 2007, Didysis Dūdininkas 2014, Stebuklingas sodas 2015, pagal S. Lagerlöf, Sibiro haiku 2018, pagal Jurgą Vilę, Aplink pasaulį per vieną spektaklį 2019, pagal J. Verne’ą, Muilo opera: Burbuliuko meilė 2021, pagal Ievos Babilaitės knygą Dusia, oras ir vanduo). 2023 sukūrė audiovizualinį spektaklį Kelionė į kitą mišką (pagal Isoss Watanabe’s bežodę knygą, iš pradžių rodytas pavadinimu Migrantai).

Sukūrė spektaklių, paskirtų Lietuvos kultūros veikėjams (Maironio gatvė 2012, pagal Maironio eiles, Rhesanium, apie M. L. Rėzą, Deivių archeologija, remiantis M. B. Gimbutienės hipotezėmis, abu 2021). 2023 Jaunimo teatre Vilniuje režisavo spektaklį šeimai Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas (pagal S. Daukanto tekstus). S. Degutytė vaidina daugelyje savo režisuotų spektaklių, yra jų scenarijų, scenografijos autorė. Spektakliuose dažniausiai personažais tampa įvairūs daiktai ir objektai (derinami su aktoriaus kūnu), būdinga garso efektų (skamba gyvai atliekama muzika), kvapų sintezė, etnokultūros tematika, spektakliuose naudojami edukacijos, interaktyvumo elementai. Su teatru dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, gastroliavo daugiau kaip 20 šalių Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Surengė objektų parodų, instaliacijų Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2022).

S. Degutytė. Spektaklio Violetos Šoblinskaitės‑Aleksos Kas pasaulyje g(a)ražiausia? scena (2018, scenografė ir aktorė S. Degutytė)

1706