saulėgyviai

saulgyviai (Heliozoa, Heliozoea), protistų grupė. 4 būriai (Actinophryida, Centrohelida, Desmothoracida, Gymnosphaerida). Nustatyta, kad tai ne natūrali, o polifiletinė grupė. Ją sudaro daug labai įvairių rūšių, kurių aprašyta tik maža dalis. Saulėgyviai daugiausia bentosiniai gėlųjų vandenų vienaląsčiai organizmai, rečiau sutinkami jūrose arba dirvožemyje. Kūnas iki 1 mm skersmens, rutuliškas, su daugeliu ilgų, spinduliškai išsidėsčiusių standžių aksopodijų, tarp kurių gali būti plonų siūliškų filopodijų. Aksopodijomis ir filopodijomis saulėgyviai gaudo maistą, plūduriuoja. Ląstelę gaubia būdingas kiekvienai rūšiai turintis daug silicio, rečiau organinis, apvalkalas (kiautas), kurio paviršiuje būna įvairios formos (adatėlių, spyglių, plokštelių, grotelių, rutuliukų) žvynelių. Ektoplazmoje yra daug vakuolių (virškinamųjų, gėlavandenių saulėgyvių – ir pulsuojančiųjų). Saulėgyviai turi nuo vieno iki kelių, kartais net iki kelių šimtų branduolių, apgaubtų endoplazma. Nėra ląstelės vidinio skeleto ir centrinės kapsulės. Citoplazmoje dažnai aptinkama simbiontinių dumblių chlorelių. Dauginasi nelytiniu (dalijimosi) būdu, kai kurie saulėgyviai ir lytiškai (gametomis). Gali sudaryti cistas. Dauguma judrūs, plūduriuoja; kai kurie stiebeliu prisitvirtina prie povandeninių daiktų. Gyvena pavieniui arba kolonijomis. Dauguma saulėgyvių yra pasyvūs plėšrūnai. Minta kitais vienaląsčiais organizmais, nors geba sugauti ir smulkius daugialąsčius (verpetes, lėtūnus, smulkius vėžiagyvius, žieduotąsias kirmėles). Didesnį grobį kartais virškina keli saulėgyviai (pvz., Actinophrys sol). Lietuvos vandenyse dažnesnės Actinosphaerium eichhorni ir Actinophrys sol rūšys.

1883