saulẽnis (Helianthemum), švitrūninių (Cistaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 80 rūšių. Saulenis paplitęs Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Didžiausia įvairovė Viduržemio jūros regione.
Krūmokšnis su gulsčiu, pagulusiu arba stačiu, gausiai šakotu stiebu. Lapai priešiniai, kartais pražanginiai, kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai taisyklingieji, penkianariai. Vainiklapiai geltoni, oranžiniai arba rausvi, kartais dviejų spalvų. Kuokelių daug. Piestelė viena, su rutuliška purka. Vaisius – atsidarančioji dėžutė. Daugelio rūšių sauleniai auginami gėlynuose ir alpinariumuose kaip dekoratyviniai augalai. Dažnas apenininis saulenis (Helianthemum apenninum), dailusis saulenis (Helianthemum lunulatum), gluosnialapis saulenis (Helianthemum salicifolium), kaukazinis saulenis (Helianthemum ciscaucasicum), pilkasis saulenis (Helianthemum cinereum), plaukuotasis saulenis (Helianthemum pilosum), rytinis saulenis (Helianthemum orientale), stambiažiedis saulenis (Helianthemum grandiflorum), žvynuotasis saulenis (Helianthemum squamatum). Lietuvoje savaime paplitusi 1 rūšis – paprastasis saulenis (Helianthemum nummularium). Auga smėlėtuose šlaituose, pušynuose ir jų pakraščiuose, stepinėse pievose, smiltpievėse. Pietų ir Pietryčių Lietuvoje apyretis, kitur retas arba visai neauga.
paprastasis saulenis
849