Saulės dukterys

Sáulės dùkterys, latvių mitologijoje – būtybės, susijusios su personifikuota Saule, Saulės mitais. W. E. J. Mannhardtas identifikuoja jas su aušra ir žara, Leopoldas von Schröderis – su jauna (t. y. ryto arba pavasario) Saule. P. Šmito nuomone, Saulės dukterys yra Saulės šviesa arba spinduliai, jai leidžiantis krintantys į jūrą. M. Gimbutienės teigimu, Saulės dukterys galėjo būti siejamos su Rytine ir Vakarine žvaigžde. Liaudies dainose minimos 1, 2 ir 3 Saulės dukterys, bet dažniausiai vartojama daugiskaita (Saules meitas), nenurodant konkretaus jų skaičiaus, sakmėse vartojama vienaskaita. Tautosakos kūriniuose sakoma, Saulės dukterys dirba visus lauko ir namų ūkio darbus, puošiasi spindinčiais papuošalais (manoma, tai liudija Saulės dukterų mitinį ryšį su Saule, Saulės šviesos reiškiniais), šoka (viena ar vienos arba su Dievo sūnumi ar sūnumis, latvių kalba Dieva dēli). Saulės dukterims puošiantis, Dievo sūnūs slapčia žiūri, prisideda prie puošimosi (nukaldina vainikus), peršasi (Jaano Puhvelo nuomone, tai gali būti Dieviškųjų dvynių mitų seniausios mitologemos dalis), yra variantų, kuriuose Saulės dukrai peršasi mitiniai personažai Auseklis, Mėnulis. Dainose Saulės dukterys dažniausiai minimos kalbant apie su saulėlydžiu susijusius šviesos reiškinius (vadinamasis Saulės dukterų perkėlimas per jūrą, bridimas į jūrą ir skendimas, jas išgelbėja deivė Laima ar Dievo sūnūs). Liaudies tikėjimuose su saulėlydžiu sieta įvairūs reikšmingi įvykiai (jei per jį pragysta gaidys, kas nors mirs; jei Saulei nusileidus kukuoja gegutė, ateinantys metai bus bado). Saulės dukterys minimos Saulės medžio mitų motyvuose (pasakojama, Saulė rytais įsikuria medyje, ten per dieną dabina savo dukrą arba dukteris, o kai pasitraukia poilsio, medyje palieka dukters vainiką). Saulės dukterys veikia mitų cikle apie antropomorfizuotos Saulės vedybas, kai kurių tyrinėtojų nuomone, įsiliejančiame į dangiškųjų vedybų ir piršlybų mitus.