Sáulės kùltas, heliolãtrija (helio… + gr. latreia – garbinimas), Saulės, jos personifikuoto vaizdinio religinis gerbimas. Kai kurie tyrinėtojai laiko astralinio kulto dalimi. Soliarinės (lot. solaris – saulėtas) dievybės garbintos daugelyje senovės religijų: indėnų (actekų Huicilopočlis; inkų Intis, laikytas valdovų protėviu, valstybėje jam buvo skirtas oficialus kultas), senovės egiptiečių (Saulės dievai Amonas, Horas, Ra buvo vieni svarbiausių dievų, soliarinių mitų pagrindiniai personažai), šumerų, akadų, babiloniečių, asirų, iranėnų (Mitra), senovės graikų ir romėnų (Helijas, Apolonas, Solis), japonų (Amaterasu), slavų (Dažbogas), Vedų laikotarpio hinduizme (Sūrjas, Vivasvatas).
Soliarinės dievybės dažniausiai būdavo vyriausiosios panteone, dažniausiai laikytos draugiškomis žmonėms (joms dažniausiai buvo priskiriamos gyvybės, šviesos, teisingumo, sveikatos teikėjų ir panašios funkcijos), įkūnijo nuolatinį atsinaujinimą (Romos imperijoje buvo švenčiama Nenugalimosios saulės šventė, lot. Sol Invictus), bet kokios pradžios ir gyvybės principą, aukščiausią kosminį protą. Soliarines dievybes gerbė ir baltai (pvz., latvių mitinės būtybės Saulė, Saulės dukterys).
Rašytiniuose šaltiniuose yra duomenų, kad Saulę, su ja siejamas dievybes garbino ir senovės lietuviai. Malalo kronikos slaviškojo vertimo intarpe (1261) teigiama, kad Sovijus liepė žmonėms aukoti mitiniam kalviui Teliaveliui, nukalusiam Saulę ir įmetusiam ją į dangų. Jeronimo Prahiškio pasakojime (1477 paskelbtas E. S. Piccolomini (vėliau popiežius Pijus II) knygoje Įvairių įvykių ir vietų aprašymas / Historiarum ubique gestarum locorumque descriptio) sakoma, kad viena lietuvių gentis garbino Saulę ir pagarbiai laikė kūjį, kuriuo ši Zodiako ženklų buvo išvaduota iš piktojo karaliaus bokšto. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, Saulės religinė reikšmė lietuvių religijoje (bent jau oficialiojoje 13–14 a.) vargiai tikėtina. Saulė dažniausiai minima lietuvių tautosakoje, jos gerbimo reliktų yra kalendorinių švenčių (Joninių, Užgavėnių), pavasario ir rudens lygiadienių apeigose, tautodailėje (pvz., kryžiai saulutės).
L: G. Beresnevičius Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas Vilnius 2001.