saulės technika

sáulės tèchnika, heliotèchnika, technikos šaka, tirianti, kaip Saulės energiją pakeisti energijos rūšimis, patogiomis vartoti, ir kurianti praktinius tokio energijos keitimo įrenginius. Saulės spinduliuojama galia visame elektromagnetinių bangų ruože (šviesis) 3,84·10²⁶ W. Saulės spinduliai surenkami didelį paviršių turinčiais įtaisais, arba saulės energijos koncentratoriais, padidinančiais spindulinės energijos srauto tankį. Saulės įrenginiai naudojami elektros energijai gaminti (saulės elektrinė), aukštai temperatūrai gauti, ypač švariomis sąlygomis medžiagoms lydyti, termiškai apdoroti (saulės krosnis), vandeniui gėlinti (saulės gėlintuvas), maistui ruošti (saulės viryklė). Saulės spindulių energijos tiesioginio vertimo elektros energija būdai (saulės baterija) plačiai naudojami erdvėlaiviuose. Saulės energija Žemę pasiekia netolygiai, todėl dažniausiai ji kaupiama specialiais akumuliatoriais keičiant medžiagos temperatūrą, agregatinę būseną ar vykstant grįžtamajai cheminei ar fotocheminei reakcijai. Saulės kolektorius yra įtaisas, saulės energiją keičiantis šilumine, kurios pagrindinis elementas yra saulės spindulių sugertuvas, perduodantis šiluminę energiją skystajam arba dujiniam šilumnešiui. Saulės kolektoriai yra svarbiausi Saulės šildymo sistemų įrenginiai. Saulės energiją pasyviosiose šildymo sistemose sugeria, sukaupia ir paskirsto pastato konstrukciniai elementai (sienos, grindys, perdangos, pertvaros). Naudojimo efektyvumą lemia pastato vieta, forma, jo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, konstrukcinių elementų sandara, jų šilumos laidumas.