Beržnis Saulius 1950 11 23Vilnius, lietuvių kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. V. Beržinio sūnus. 1973 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1983 – Kinematografijos institutą Maskvoje (kino režisūrą). Stažavo Bornholme (1999 Baltic media centre koprodukcijos kursuose), Miunchene (2002 Discovery Masterschool), Varšuvoje (2004 Audiovisual Training Forum), Liuksemburge (2006 EAVE prodiuserių ir režisierių kursuose Liuksemburge).
1969–78 Vilniaus universiteto teatro direktorius. 1973–78 dirbo Lietuvos valstybiniame kinematografijos komitete filmų gamybos inspektoriumi, 1978–79 Lietuvos kino studijos režisieriaus asistentu, 1981–91 režisieriumi. 1991 įkūrė kino studiją Kopa, jos meno vadovas, režisierius, operatorius, prodiuseris. 1997–98 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko pavaduotojas, 1999–2000 – pirmininkas. 1996–2001 Jungtinių Amerikos Valstijų memorialinio Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone programų Lietuvoje koordinatorius, nuo 1996 BBC asocijuotas prodiuseris (Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos projektams). 1997–99 Rytų ir Centrinės Europos Radijo ir televizijos platformos koordinatorius Lietuvoje, Europos Tarybos Televizija be sienų konvencijos nuolatinio komiteto stebėtojas. 2004–12 dėstė Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje, docentas, Tamperės (2007), Oulu (2009) universitetuose (kino režisūrą), 2008–11 Banská Bystricos menų akademijoje (tarptautinę medijų kūrybą). Nuo 2011 dėsto Socialinių mokslų kolegijoje. 2002 su kitais įsteigė Pilietinės tolerancijos centrą, šio centro viceprezidentas.
S. Beržinis. Filmo Vėliava iš plytų kadras
Buvo vienas parodų ekspozicijų Nežinoma Kauno geto istorija: 1941–1944 m. (1997 Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone), Palaimink praeitį (2002 Padujoje), Nežydai – Holokausto liudytojai (2012 Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje) rengėjų. Dalyvavo tarptautiniuose projektuose Romų Holokausto Lietuvoje prisiminimai (1997–2000), Žydų civilizacijos liekanos Rytų Europoje, Paskutiniųjų Baltarusijos žydų – litvakų gyvenimo fiksavimas (1997–98).
Tarptautiniu mastu išgarsėjo tiriamosios dokumentikos filmu Vėliava iš plytų apie tragišką sovietų armijoje tarnavusio kareivio Artūro Sakalausko likimą (1988, Tarptautinio dokumentinio kino festivalio Leningrade, Oberhauseno trumpametražių filmų festivalio prizai 1989). Sukūrė filmų portretų (Lopšinė motinai 1983, apie Just. Marcinkevičių, Kijevo kino festivalio Molodist prizas 1985, Direktyva „R.“ Nevykdyti!, apie V. Vitkauską, Ant Žalalendo kranto, apie V. Žalakevičių, abu 1987, ...Aš negaliu sugrįžti 1988, apie J. Banaitį, Greimas 1991, Tomas Manas 1993, In memoriam Jukiko Sugihara 2009, Greimas. Varžtų sistema 2017). Nuo 20 a. 10 dešimtmečio kuria filmus apie Lietuvos ir pasaulio žydus, Holokaustą Lietuvoje (Sudie, Jeruzale! 1994, Atvirojo nevaidybinio kino festivalio Rusija Jekaterinburge prizas, Atminties dienos 1999, Kelio pabaiga 2001, Lietuvos sinagogoms atminti 2002, Rūpestis 2004, Neparašytas Judelio dienoraštis 2005, Kai apie Joniškį skambėjo jidiš 2006, Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš 2013), Lietuvos romus (Mes, Lietuvos romai... 2006, Įveikiant kodą 0 2009).
Kiti svarbesni filmai: Dvi pirštinės kairei rankai (1984), Vilniaus sakmės (1985), Lauk iš SSRS! (1989, su kitais), Lietuviški kino dienoraščiai (1991), Tabu laisvės laikais (1992), Ar dar toli Europa? (1994, abu su kitais), Savanorės (su Alicija Žukauskaite, 1999), Tremties ainiai (2006), Namie vieni (2007), Vėjelis iš Lietuvos (2008).