Žùkas Saulius 1952 10 03Kaunas, lietuvių literatūrologas, leidėjas. Vlado Žuko sūnus, Vaidoto Žuko brolis. Dr. (hum. m.; filologijos m. kand. 1979). 1975 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių filologiją). 1978–90 dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas). 1990–2005 dėstė Vilniaus universitete, 1992–2002 vadovavo A. J. Greimo semiotinių studijų centrui; docentas (1997). Nuo 1992 leidyklos Baltos lankos steigėjas ir direktorius, žurnalo Baltos lankos vienas redaktorių.
Veikalai
Parašė studijas Tautosaka dabartinėje lietuvių poezijoje (1983), Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ kulminacija: semiotinė analizė (1999), Homero „Iliada“ ir „Odisėja“, K. Donelaičio „Metai“ (abi 2000), Klasicizmo literatūra, Vertybių kaita XX a. pradžios lietuvių literatūroje (abi 2001), Teksto gilumas: semiotiniai etiudai (2010), monografiją Simonas Daukantas (1988). Išleido straipsnių rinkinį Žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje (1995), parašė knygą Lietuva Pabaltijy (La Lithuanie un des Pays Baltes, su A. J. Greimu, 1993, lietuvių ir prancūzų kalbomis). Tekstus analizuoja vadovaudamasis A. J. Greimo semiotinės teorijos principais: išskiria reikšmės vienetus, struktūrinius santykius, reikšmės hipotezėms ieško lingvistinės argumentacijos. Susitelkęs prie konkretaus teksto savitumo kartu S. Žukas orientuojasi į kultūros istorijos, sociologijos problemas, t. p. analizuoja fotografiją, reklamą, kultūros reiškinius.
Saulius Žukas
Veikalo Literatūros teorijos apybraižos (1982) vienas autorių. Parengė antologiją Lietuvių meilės lyrika (1989), sudarė rinktinę Skaitome novelę (1991), albumą Lietuva: praeitis, kultūra, dabartis (1999), knygas Alfonsas Nyka‑Niliūnas: kūrybos studijos ir interpretacijos, Antanas Sutkus: fotografijos 1959–1999 (abi 2000). Išvertė į lietuvių kalbą A. J. Greimo veikalą Apie netobulumą (De l’imperfection 2004), parengė jo straipsnių rinktinę Iš arti ir iš toli (1991), su kitais parengė vadovėlių.
2271