saũsgiris, miško augavietės tipas, kurio bendrijos yra mišrūs eglių ir lapuočių miškai, augantys gerai drenuotose augavietėse. Daugiausia paplitę kalvoto moreninio reljefo rajonuose, pasitaiko moreninėse, rečiau limnoglacialinėse lygumose, užima pakilias reljefo vietas su priemolio ar dvilyčiais dirvožemiais. Medynai dažniausiai mišrūs. Pagrindinis miško tipas – žibuoklinis kiškiakopūstinis ąžuolynas su kitų lapuočių (liepų, klevų, beržų, Lietuvos pietvakarinėje dalyje ir skroblų) ir eglių priemaiša. Dirvožemiai – karbonatingieji arba įsotintieji rudžemiai, karbonatingieji išplautžemiai, įsotintieji balkšvažemiai. Gruntinis vanduo giliai, bet dėl sunkios granuliometrinės sudėties ar dvinariškumo būna dirvožemio įmirkimo požymių.
sausgiris
307
-miškas, -miškai