Saũsio trýliktoji, SSRS agresijos Lietuvoje karinė akcija.
1990 03 11 atkurtos Lietuvos valstybės SSRS vadovybė nepripažino, nuolat darė spaudimą (įvedė ekonominę blokadą, rėmė vadinamosios SSKP platformos Lietuvos komunistų partijos veiklą, vykdė karines provokacijas, toliau kontroliavo sienas), grasino.
Nuo 1990 09 SSRS spaudimas stiprėjo. Kartu didėjo nesutarimai Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime (AT/AS), dešiniosios pakraipos politikų nepasitenkinimas K. D. Prunskienės vadovaujamos Vyriausybės politika. Nepaisydama 1990 12 29 AT/AS nutarimo Dėl kainų reformos įgyvendinimo (draudė Vyriausybei kelti kainas, kol neparengtos naujų kainų kompensavimo gyventojams ir rinkos stabilizavimo priemonės), 1991 01 07 K. D. Prunskienės Vyriausybė 3–5 kartus padidino maisto produktų kainas ir numatė vėliau mokėti kompensacijas.
1991 01 08 Lietuvos komunistų partijos (SSKP platforma) remiama sovietinė politinė organizacija Jedinstvo sutelkė prie AT/AS rūmų apie 20 000 žm., kurie protestavo prieš kainų kilimą. Susirinkusi minia su perrengtais sovietų kariškiais bandė veržtis į AT/AS pastatą, kur vyko posėdis. AT/AS apsauga ir pastate skubiai susirinkę vilniečiai sustabdė minią ir išstūmė grupę jau įsiveržusių žmonių. AT/AS atšaukė kainų kėlimą. K. D. Prunskienės Vyriausybė atsistatydino. 1991 01 10 AT/AS susitarta paskirti kompromisinį ministrą pirmininką A. Šimėną.
1991 01 10 SSRS prezidentas M. Gorbačiovas pareikalavo, kad Lietuvos AT/AS nedelsiant ir visiškai atkurtų SSRS ir LSSR konstitucijų galiojimą, t. y. anuliuotų Kovo 11 Aktą. 1991 01 11 SSRS ginkluotosios pajėgos pradėjo veiksmus Vilniuje.
Desantininkai su tankais ir šarvuočiais užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą, Spaudos rūmus (čia šaunamuosius ginklus pirmą kartą panaudojo prieš beginklius saugotojus, vieną jų sužeidė). Sąjūdis pakvietė Lietuvos žmones budėti prie svarbiausių valstybės objektų – organizavo neprievartinį pasipriešinimą. Dešimtys tūkstančių vilniečių ir atvykusių į sostinę žmonių iš visos Lietuvos rinkosi budėti prie AT/AS, Radijo ir televizijos centro pastatų, televizijos bokšto. Naktį į 1991 01 13 SSRS kariniai daliniai jėga užėmė Lietuvos radiją ir televiziją, televizijos bokštą. Žuvo 13 (L. Asanavičiūtė, V. Druskis, D. Gerbutavičius, R. Jankauskas, R. Juknevičius, A. Kanapinskas, A. P. Kavoliukas, V. Maciulevičius, T. Masiulis, A. Matulka, J. A. Povilaitis, I. Šimulionis, V. Vaitkus, sunkiai sužeistas V. Koncevičius mirė 02 18), sužeista ir sužalota 604 beginkliai žmonės, padaryta daug materialių nuostolių.
visuomenė atsisveikina su Sausio tryliktosios aukomis (Vilnius, Katedros aikštė, 1991 sausis)
SSKP platformos Lietuvos komunistų partijos asmenų grupė (M. Burokevičius, J. Jermalavičius ir kiti), pasivadinusi Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetu, paskelbė paėmusi valdžią, bet tai buvo fikcija. Lietuvos valstybės institucijos, savivaldybės ir dauguma gyventojų liko ištikimi teisėtai Vyriausybei. Nutraukus Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas iš Vilniaus pradėjo veikti stotis Kaune (Sitkūnuose). Prie AT/AS budint tūkstančiams žmonių, o jo viduje apsaugai ir menkai ginkluotiems arba beginkliams savanoriams, SSRS politinė vadovybė nesiryžo duoti įsakymo šturmuoti pastatą. Daugybė žmonių aukų būtų sukėlusi didžiulį pasipiktinimą pasaulyje.
demonstracija Berlyne 1991 01 13 (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1991 01 13 AT/AS atleido iš pareigų dingusį A. Šimėną (paaiškėjo, kad jis buvo išvykęs į Druskininkus) ir ministru pirmininku paskyrė G. Vagnorių. Tą pačią dieną į Vilnių iš visos Lietuvos atvyko dar daugiau patriotiškai nusiteikusių piliečių. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos (prezidentas B. Jelcinas) vadovai bendru dokumentu pareiškė protestą ir tarpusavio solidarumą, laišku kreipėsi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Varšuvoje, Prahoje, Budapešte svarstyta pasitraukimas iš Varšuvos pakto. Tuometinis Lietuvos žmonių patriotizmas, pasipiktinimas pačioje SSRS (didelės demonstracijos įvyko Maskvoje, Leningrade, Kijeve) ir pasaulyje privertė SSRS vadovybę atsisakyti nevykusiai pradėto vykdyti plano panaikinti Lietuvos nepriklausomybę.
2803
Sausio tryliktosios byla
Dėl Sausio tryliktosios įvykių iškelta byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų, liudytojų skaičiumi yra viena didžiausių Lietuvos teismuose išnagrinėtų baudžiamųjų bylų. Bylą sudarė daugiau kaip 760, kaltinamąjį aktą – 16 tomų dokumentų, nukentėjusiais byloje pripažinta daugiau kaip 700 žm., kaltinamuosius gynė daugiau kaip 120 advokatų.
Vilniaus apygardos teisme ši byla nagrinėta 1996–99 ir 2016–19. 1999 08 23 teismas paskelbė nuosprendį 6 kaltinamųjų (tarp jų M. Burokevičiaus, J. Jermalavičiaus) atžvilgiu: jie pripažinti kaltais dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų. Įstatymams nenumatant galimybės teisti asmenis už akių, kitų kaltinamųjų atžvilgiu byla buvo išskirta ir grąžinta tirti Generalinei prokuratūrai. 2016–19 teismas nagrinėjo bylą 67 kaltinamųjų atžvilgiu (65 teisti už akių). 2019 03 27 teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo kaltinamieji pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuo 4 iki 14 metų). Buvusiam SSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui skirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė, griežčiausia bausmė – 14 m. laisvės atėmimas – skirta buvusiam SSRS kariuomenės Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui ir tanko, kuris prie Vilniaus televizijos bokšto mirtinai sužalojo L. Asanavičiūtę, vadui Nikolajui Astachovui.
2021 03 skundus nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė paskirtas bausmes 16 (iš 67) nuteistųjų – 14 sugriežtino (griežčiausia bylos bausmė – 15 m. laisvės atėmimas – skirta 76‑osios oro desanto divizijos 234‑ojo pulko vadui Vasilijui Kustrio, ne tik dalyvavusiam planuojant įsakymus, vadovavusiam Spaudos rūmų užėmimui, bet ir sužeidusiam mažiausiai vieną žmogų). Teismas t. p. nusprendė solidariai iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiajam Robertui Povilaičiui 50 000 eurų, Onai Povilaitienei – 75 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinės žalos atlyginimo. Panaikinta bausmė 2020 mirusiam Dmitrijui Jazovui.
2022 06 30 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį Sausio tryliktosios baudžiamojoje byloje: 11 nuteistųjų ar jų gynėjų kasacinius skundus dėl teisės aiškinimo ir taikymo, bausmių skyrimo, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, t. p. nusikalstamų veikų kvalifikacijos atmetė, vieno – patenkino iš dalies (vienais metais sutrumpinta laisvės atėmimo bausmė).
Atminimo įamžinimas
1991 01 15 AT/AS, norėdama pagerbti Sausio tryliktosios aukas, įstatymu atkūrė Vyčio Kryžiaus ordiną, jo Didžiaisiais kryžiais pirmieji apdovanoti žuvę Lietuvos laisvės gynėjai. 1991 įsteigtas ir kitas Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Sausio tryliktosios atminimo medalis, teikiamas asmenims, pasižymėjusiems ginant Lietuvos nepriklausomybę 1991 01–09. Nuo 2012 per Sausio tryliktosios minėjimą Lietuvos Respublikos Seime teikiama Laisvės premija, 2011 įsteigta pagerbiant žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą ir Sausio tryliktosios įvykių dvidešimtmetį.
Apie Sausio tryliktosios įvykius sukurta dokumentinių filmų: Okupuoti, bet nenutildyti (1991, režisierius B. Talačka), Sekmadienio rytą... sausio 13-ji Kaune (1991, scenarijaus autorius Vidas Mačiulis, režisierius B. Talačka), Žūsim, kad gyventume (1991, režisierius V. Imbrasas), Sausio 13‑oji (1995, režisierius B. Talačka), Sausio 13-oji (2000, režisierius V. V. Landsbergis), Laužai prie parlamento (2010, režisierius Leonas Vytautas Glinskis), kino kronikos žurnalas Istorinė atmintis – Sausio 13‑oji (1991, režisierė B. Pajėdienė), dokumentinių apybraižų ciklas Neužmiršti (2019, autoriai A. Stonys, Č. Stonys, Aistė Stonytė), vaidybinis filmas Mes dainuosim (2015, režisierius Robertas Mullanas). 1995 Antakalnio kapinėse pastatytas paminklas Sausio tryliktosios įvykių ir Medininkų žudynių aukoms Pieta (skulptorius S. Kuzma), 2005 prie Vilniaus televizijos bokšto pastatų – paminklas laisvės gynėjams Aukojimas (skulptorius D. Bražiūnas, architektas A. Asauskas). 2008 atidarytas memorialas Sausio tryliktosios įvykiams ir aukoms atminti prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų (autorius Alfonsas Vaškevičius), 2017 – prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų Vilniuje (obelisko autorius R. Kvintas).
Sausio tryliktosios aukų pagerbimas Antakalnio kapinėse (centre – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė; Vilnius, 2016 01 13)
Nuo 1992 kasmet Sausio tryliktosios įvykių aukos Vilniuje pagerbiamos tarptautiniu bėgimu Gyvybės ir mirties keliu (9 km, nuo Antakalnio kapinių iki televizijos bokšto; 2023 dalyvavo apie 6000 bėgikų), atminimo ir pagarbos bėgimai ir žygiai rengiami ir kitose Lietuvos vietose. 01 12 vakare Vilniuje ir kitose Lietuvos gyvenvietėse uždegami atminimo laužai, 01 13 rytą ugdymo įstaigų, kitų valstybinių institucijų ir organizacijų, Lietuvos atstovybių užsienyje, t. p. gyventojų namų languose – žvakės (2008 pradėta pilietinė iniciatyva Atmintis gyva, nes liudija).
L: E. Ganusauskas Gyvoji barikada Vilnius 1992 22010; V. Landsbergis Atpirkimas. Sausio 13‑oji dokumentuose Vilnius 2004, Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13‑ąją Vilnius 2012; A. Švedas Sausio 13‑oji. Tarp atminties ir istorijos Vilnius 2021.
-Sausio 13
2271