sausumõs fáuna, sausumoje gyvenančių gyvūnų rūšių visuma. Susideda iš rūšių skaičiumi turtingesnės žemynų faunos ir skurdesnės salų faunos. Sausumos fauną sudaro 4/5 visų apie 1,5 mln. aprašytų gyvūnų rūšių; apie 1/2 visų stuburinių (dauguma roplių, žinduolių, paukščiai), dauguma nariuotakojų (voragyviai, šimtakojai, vabzdžiai), dalis pilvakojų moliuskų. Sausumos stuburiniai yra tvirtesnės negu vandens gyvūnai kūno sandaros, jų kūno paviršius apsaugotas nuo išdžiūvimo (vieni turi apragėjusią arba gleivėtą odą, kiti chitininę dangą, kriauklę), kvėpavimo organai yra kūno viduje, kiaušiniai su apsauginiais dangalais. Dauguma sausumos gyvūnų yra labai judrūs. Kadangi ore yra daug kvėpavimui reikalingo laisvojo deguonies, jų medžiagų apykaita intensyvesnė, evoliucijos tempai greitesni negu vandens gyvūnų. Naujoms rūšims atsirasti padeda ir tai, kad sausumos erdvė yra labai susiskaidžiusi, daug plitimą varžančių kliūčių, nepastovios gyvenimo sąlygos. Sausumoje išsivystė aukščiausios organizacijos gyvūnų grupės: iš bestuburių – vabzdžiai, iš stuburinių – žinduoliai. Sausumos faunos rūšių gausa nuo vidutinių platumų iki pusiaujo sparčiai didėja. Atskirose teritorijose dėl vietinių gamtinių sąlygų nepanašumo yra susiformavę nevienodi gyvūnijos kompleksai, kuriems yra suteikiamas zoogeografinės srities, posričio ir provincijos statusas.
2005