sausumõs sráigės (Styllomatophora), plautinių moliuskų (Pulmonata) poklasio pilvakojų moliuskų būrys. Apie 80 šeimų, apie 15 000 rūšių. Kriauklė 0,2–30 cm dydžio, asimetriška, cilindro arba disko formos, kai kurios sausumos sraigės, pvz., šliužai, kriauklės neturi arba ji labai redukuota. Daugumos sausumos sraigių rūšių kriauklės viduje yra daug dantukų ir raukšlių, paviršiuje – raginių ataugų ir šerelių. 2 poros čiuptuvų, jų viršutinėje dalyje yra akys. Sausumos sraigės turi stiprią raumeningą koją, kurioje daug gleivių liaukų. Išskiriamos gleivės sudaro slidų taką, kuriuo sausumos sraigės šliaužia. Sausumos sraigės gyvena miškuose, krūmuose, pievose, uolų plyšiuose, purioje dirvoje. Minta grybais, augalų lapais, samanomis; yra visaėdžių ir plėšrių rūšių. Hermafroditai, vystosi be metamorfozės.
stepinės smiltsraigės
taškuotoji arianta
Dauguma sausumos sraigių yra žemės ūkio augalų kenkėjai, pvz., taškuotoji arianta (Arianta arbustorum), stepinė smiltsraigė (Xerolenta obvia; mėgsta šilumą, prisitaikiusi gyventi sausose buveinėse), raiboji sraigenė, arba aptaškytoji sraigė (Cornu aspersum, arba Helix aspersa), šviesialūpė dryžė, arba sodinė juostasraigė (Cepaea hortensis). Daugelis rūšių (stepinė smilsraigė, taškuotoji arianta, didžioji gintarė (Succinea putris), šviesialūpė dryžė) yra invazinių ligų sukėlėjų tarpiniai šeimininkai, dar kitų rūšių sausumos sraigės (achatinos, vynuoginės sraigės) – valgomos. Lietuvoje dažnesni šliužai, vynuoginė sraigė, taškuotoji arianta, stepinė smiltsraigė, raiboji sraigenė, šviesialūpė dryžė, didžioji gintarė. Į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta slapioji šiurpenė (Isognomostoma isognomostomos; kriauklė padengta šereliais), didysis arionas, arba juodasis arionas (Arion ater), mažoji suktenė (Vertigo angustior), keturdantė suktenė (Vertigo geyeri) ir pūstoji suktenė (Vertigo moulinsiana).
slapioji šiurpenė
-sraigės