graikinis vėžlys
sausumõs vėžlia (Testudinidae), slaptakaklių vėžlių (Cryptodira) pobūrio roplių šeima. Daugiau kaip 10 genčių, apie 40 rūšių. Sausumos vėžliai paplitę Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Pietų Europoje. Šarvas 12–110 cm ilgio, aukštas. Kojos storos, stulpo pavidalo. Pirštai, išskyrus trumpus nagus, suaugę. Galva ir kojos apaugusios raginiais žvynais. Pajutę pavojų galvą ir kojas slepia po šarvu. Minta augalais, rečiau bestuburiais gyvūnais. Kiaušinius (2–30) deda porcijomis kelis kartus per metus, po 2–3 mėn. išsirita jaunikliai. Gyvena stepėse, pusdykumėse, dykumose, rečiau drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Amžius 5–100 m., kartais iki 150 metų.
Kenijoje ir Tanzanijoje paplitęs elastingasis vėžlys (Malacochersus tornieri; šarvas susideda iš plonyčių kaulinių plokštelių). Galapagų salose gyvena dramblinis vėžlys. Šiaurės Afrikoje, Balkanų pusiasalio rytinėje dalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Viduržemio jūros šalyse, Kaukaze aptinkamas graikinis vėžlys, arba Viduržemio vėžlys (Testudo graeca), Šiaurės ir Rytų Afrikoje – egiptinis vėžlys (Testudo kleinmanni). 10 sausumos vėžlių rūšių ir 13 porūšių įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą.
egiptinis vėžlys
-vėžlys; -vėžliai