medžiokliniai šautuvai
šáutuvas, individualus graižtvinis šaulių ginklas priešui artimajame mūšyje ugnimi, durtuvu ir buože kauti. Šautuvą sudaro vamzdis, apsodas, spyna, buožė, šovinių dėtuvė, paleidžiamasis įtaisas, taikiklis, kryptukas ir durtuvas. Šaudant buožės galas atremiamas į petį. Artimame mūšyje šautuvas gali būti naudojamas kaip šaltasis ginklas. Pirmieji šautuvai atsirado Vokietijoje 14 a. (arkebuza), vėliau juos pakeitė muškietos. Pirmieji graižtviniai ginklai atsirado 16 amžiuje. Iki 19 a. vidurio šautuvai buvo užtaisomi iš laibgalio. 1868 Rusijoje pradėtas naudoti 1 šoviniu iš drūtgalio užtaisomas berdanas. 19 a. 10 dešimtmetyje imta naudoti šūvio atatranką iššauto šovinio tūtelei išmesti ir užtaisyti kitu šoviniu šautuvai. Po II pasaulinio karo labiausiai paplito pusiau automatiniai ir automatiniai šautuvai (automatas) ir karabinai. Dar yra snaiperio, medžiokliniai (medžiokliniai ginklai) ir sportiniai šautuvai.
Lietuvoje
Lietuvos kariuomenė 1918–24 buvo ginkluojama rusiškais, vokiškais, prancūziškais, japoniškais šautuvais. Apie 1936, vienodinant ginkluotę, įsigyta Belgijoje ir Čekoslovakijoje gaminamų 1924 Mauser modelio šautuvų ir karabinų. Nuo 2001 Lietuvos kariuomenės pagrindinė šaulių ginkluotė – automatinis šautuvas AK 4 (G3), pagamintas Švedijoje, kuriam naudojami NATO standarto 7,64 mm kalibro šoviniai.