savaegė važiuõklė, traktorius, kuriame variklis ir transmisija sumontuoti užpakalinėje dalyje, o ant jų įtaisyta kabina. Priekyje yra 1 arba 2 išilginių sijų rėmas, prie kurio pritvirtintas priekinis tiltas. Žemės ūkio mašinos kabinamos prie savaeigės važiuoklės rėmo tarp priekinių ir užpakalinių ratų (taip traktorininkui lengviau valdyti prie savaeigės važiuoklės prijungtas mašinas). Savaeigės važiuoklės būna tarpueilių dirbimo ir bendrosios paskirties. Tarpueilių dirbimo savaeigė važiuoklė turi mažesnės galios variklį, aukštą prošvaisą, todėl tinka dirbti daržuose, purenti tarpueilius, purkšti pasėlius ir kitiems darbams tarp pasėlių vagų. Savaeigė važiuoklė pritaikoma įvairaus pločio tarpueiliams (perstatomi ratų diskai ir keičiamas teleskopinio tilto ilgis). Su uždėta ant rėmo krovinių dėže savaeigė važiuoklė tinka kroviniams gabenti nedideliu atstumu, vežti ir skirstyti pašarus gyvuliams tvartuose. Bendrosios paskirties savaeigė važiuoklė būna daug didesnė ir galingesnė. Prie jos montuojamos žemės dirbimo (arimo, kultivavimo), sėjos ir derliaus nuėmimo mašinos. Ant bendrosios paskirties savaeigės važiuoklės rėmo montuojami įvairūs krautuvai. Su priekabomis tinka transporto darbams. Žemės ūkio paskirties savaeigės važiuoklės pradėtos gaminti 1950, karinės savaeigės važiuoklės – per I pasaulinį karą.
2463
-važiuoklė