savanà (isp. sabana), atogrąžų ir paatogrąžių biomas, kurį sudaro žolinių augalų bendrijos su vyraujančiais, ištisinę dangą sudarančiais, miglinių šeimos augalais bei pavieniui pasklidę arba nedidelius guotus sudarantys medžiai ir krūmai. Savanos paplitusios abipus pusiaujo tarp 30° š. pl. ir 30° p. pl., regionuose, kuriuose yra aiškūs sausieji ir lietingieji laikotarpiai.
afrikiniai drambliai savanoje (Tsavo nacionalinis parkas, Kenija)
Sausasis laikotarpis trunka 3–4 mėnesius, vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 500 mm iki 1500 mm. Savana dažniausią užima juostą tarp drėgnųjų arba sausųjų atogrąžų miškų ir stepių, paatogrąžių dykumų arba pusdykumių. Didžiausi savanos plotai yra Afrikoje, mažiau jų Pietų Amerikoje, Australijoje, nedideli plotai Pietų Azijoje. Savanos susidarymą ir būklę lemia augalėdžiai gyvūnai, mintantys žole, medžių ir krūmų šakelėmis bei lapais, nederlingi dirvožemiai, kurie susiformavę ant negiliai slūgsančių geležingų uolienų, ir periodiškai kylantys gaisrai. Pagal medžių gausą ir išsidėstymą skiriami 6 savanos tipai. Miškingoje savanoje gausu aukštų, lajomis nesusisiekiančių medžių, todėl žemės paviršių pasiekia daug saulės šviesos. Parkinėje savanoje medžiai auga guotais, tarp jų nemaži plotai be medžių. Tikrojoje savanoje pavieniai medžiai padrikai ir beveik tolygiai pasklidę visame plote.
Krūmuotoje savanoje medžių nedaug arba nėra, bet iš sumedėjusių augalų vyrauja krūmai. Palminėje savanoje vyraujantys sumedėję augalai yra pavieniui arba guotais augančios palmės. Žolinėje savanoje medžių ir krūmų nėra arba labai mažai, paprastai tik vandens telkinių pakrantėse. Pagal drėgmės kiekį skiriami 3 savanos tipai. Užliejamajai savanai būdingi periodiniai, kelis mėnesius trunkantys potvyniai. Drėgnajai savanai būdingi ilgai (7–9,5 mėn.) trunkantys lietingieji laikotarpiai, bet potvynių nebūna arba jie labai trumpi. Sausajai savanai būdingi ilgai (5–7,5 mėn.) trunkantys sausieji laikotarpiai. Afrikos savanoje vyrauja cenchro (Cenchrus), aristidos (Aristida), soruolės (Pennisetum), barzdočio (Andropogon), citrinžolės (Cymbopogon), soros (Panicum), temedos (Themeda) ir kiti miglinių šeimos genčių augalai. Dažniausi ir gausiausi yra akacijos (Acacia), viršūklio (Terminalia), parkijos (Parkia), baobabo (Adansonia), miramedžio (Commiphora), algarobo (Prosopis) genčių medžiai ir krūmai.
baobabas Afrikos savanoje
Afrikos savanoje gausu stambiųjų augalėdžių gyvūnų. Gyvena afrikiniai drambliai, žirafos, juodieji raganosiai, gnu, įvairių rūšių antilopės ir gazelės. Iš plėšriųjų žinduolių būdingi liūtai, leopardai, gepardai, dėmėtosios hienos, hieniniai šunys. Pietų Amerikos savanoje vyrauja plėveinio (Hymenachne), ravenės (Leersia), ašaruolės (Paspalum), drėbūno (Sporobolus), aristidos (Aristida) ir kitų genčių žolės, anakardžio (Anacardium), vištūnės (Centrosema), kariokaro (Caryocar), birsonimos (Byrsonima), kitenio (Dimorphandra) ir kitų genčių medžiai ir krūmai. Augalėdžių žinduolių įvairovė Pietų Amerikos savanoje mažesnė negu Afrikos savanoje. Svarbiausi yra kapibaros, baltauodegiai elniai, pampiniai elniai, pelkiniai elniai. Australijos savanoje vyrauja temedos, sorgo (Sorghum), auksabarzdžio (Chrysopogon), šlubnės (Heteropogon), žiaudės (Bothriochloa) ir kitų genčių žolės, akacijos (Acacia), eukalipto (Eucalyptus), mirtenės (Melaleuca), banksijos (Banksia), pupūno (Bauhinia), viršūklio ir kitų genčių medžiai ir krūmai. Daugumą Australijos savanoje gyvenančių augalėdžių sudaro pilkosios kengūros, vikriosios kengūros, antilopinės kengūros. Gana gausu paukščių (emu, įvairių rūšių papūgos, medsiurbiai) ir roplių. Natūralių savanų likę nedaug, nes dideli jų plotai paversti ganyklomis arba kitomis žemės ūkio naudmenomis. Daug žalos savanoms daro svetimžemių invazinių augalų sukelti pokyčiai.
849