savanaudiškumas

savanaudiškùmas, nusikaltimo padarymo motyvas. Savanaudiškumas pasireiškia kaltininko siekiu iš daromo nusikaltimo gauti materialios naudos, pralobti, padidinti savo turtą kitų asmenų, nukentėjusiųjų sąskaita. Savanaudiškumas dažniausiai būdingas vagystei, plėšimui, sukčiavimui ir kita. Savanaudiškumas, tiesiogiai minimas baudžiamojo kodekso specialios dalies straipsnio tekste, laikomas tam tikro nusikaltimo sudėties požymiu ir daro įtaką to nusikaltimo kvalifikavimui (baudžiamojo kodekso straipsnio pritaikymui konkrečiam pavojingam elgesiui). Kartais dėl savanaudiškumo kaltininkui taikomas griežtesnę atsakomybę numatantis baudžiamojo kodekso straipsnis, pavyzdžiui, Lietuvos baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) paprastas tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal 129 straipsnio 1 dalį (už tai skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų), tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų – pagal 129 straipsnio 2 dalies 12 punktą (užtraukia kur kas griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų ar iki gyvos galvos). Jei savanaudiškumas nedaro įtakos nusikaltimo kvalifikavimui, jis gali būti laikomas atsakomybę sunkinamąja aplinkybe.