Savángas Vathanà (Savang Vatthana), Sisavang Vatthana 1907 11 03Luang Prabang 1978 05 13 (kitais duomenimis, 1984)Sam Nua (Huaphanho provincija), Laoso karalius (1959–1975). Sisavango Vongo sūnus.
Vaikystėje ir jaunystėje mokėsi Prancūzijoje. Per II pasaulinį karą (1939–45) tėvo atstovas prie Japonijos kolonijinės administracijos Saigone (dabar Hošiminas). 1941 protestavo prieš Japonijos kariuomenės įsiveržimą į Laosą ir jo okupaciją, 1945 – prieš japonų paskelbtą Laoso nepriklausomybę nuo Prancūzijos. 1951 10–11 ministras pirmininkas. Nuo 1959 08, susirgus tėvui, regentas. Nuo 1959 10 karalius. Savango Vathanos valdymo laikais padėtis šalies viduje buvo nestabili; trys princai, pretenduojantys užimti ministro pirmininko postą, bazavosi įvairiose šalies vietose ir rėmėsi įvairių užsienio šalių jėgomis: Bun Umo orientavosi į Jungtines Amerikos Valstijas, Suvanna Fuma – į Prancūziją, Sufanuvongas rėmėsi prokomunistiniu Laoso judėjimu Neo Lao Hak Xat (Laoso patriotinis frontas) ir jo karinėmis pajėgomis Pathet Lao bei komunistiniu Vietnamu.
Savangas Vathana
Savango Vathanos bandymai sudaryti koalicinę vyriausybę ir stabilizuoti padėtį buvo nesėkmingi. 1962 07 Ženevoje Savangas Vathana ir 14 valstybių atstovai pasirašė sutartį dėl Laoso neutraliteto, bet šalies politinės jėgos nepajėgė susitarti. Neo Lao Hak Xat pradėjo pilietinį karą ir 1975, perėmęs visą valdžią, privertė Savangą Vathaną atsisakyti sosto. Jis buvo paskirtas prezidento (juo tapo Sufanuvongas) vyriausiuoju patarėju. 1977 03 Savangas Vathana su šeima ir broliais buvo išsiųstas į Sam Nua perauklėjimo stovyklą, ten ir mirė.