savanõriškasis draudmas, norminių teisės aktų (dažniausiai įstatymų) nustatyta tvarka laisva valia atliekamas tam tikrų rizikų draudimas.
Šiuo draudimu, kitaip nei privalomojo draudimo atveju, neprivalu draustis. Savanoriškojo draudimo sutartis draudėjai ir draudikai (draudimo bendrovės) sudaro niekieno neverčiami. Įstatymai nustato tokiu draudimu galimus drausti objektus ir bendriausias draudimo sąlygas, o konkrečias sąlygas reguliuoja draudimo rūšies taisyklės, kurias priima draudikas (dažniausiai jos skiriasi įvairiose draudimo bendrovėse). Savanoriškuoju draudimu gali būti apdrausti ir tie patys objektai, kurie draudžiami privalomuoju draudimu (privalomosios minimalios draudimo sumos draudėjo pageidavimu padidinamos sumokant papildomą draudimo įmoką; sveikatos draudimas, profesinės atsakomybės draudimas), ir kiti objektai (kasko, turto draudimas, kitos ne gyvybės draudimo, t. p. gyvybės draudimo rūšys). Savanoriškojo draudimo sutarties šalys tarpusavio susitarimu gali nustatyti draudimo sumos dydį. Savanoriškojo draudimo nepertraukiamumas sukuriamas sudarant naują sutartį naujam terminui. Savanoriškasis draudimas kartu su privalomuoju draudimu sukuria draudimo rūšių sistemą, kuria siekiama garantuoti universalią draudiminę apsaugą visuomenėje.
Be draudimo bendrovių vykdomo savanoriškojo draudimo, yra savanoriškasis (papildomas) valstybinis socialinis draudimas (draudžiama senatvės, ligos ir motinystės, netekus darbingumo, kitoms įstatymų numatytoms išmokoms, t. p. papildomai pensijos daliai gauti; Lietuvoje jį organizuoja Sodros Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba).