savãnų zònos, Šiaurės ir Pietų pusrutulių subekvatorinių ir tropinių (rečiau subtropinių) platumų geografinės zonos, kuriose vyrauja geležaliuminžemiai ir žolinė augalija su pavieniais medžiais, jų grupėmis ar retmiškiais. Savanų zonos plyti tarp drėgnųjų miškų ir pusdykumių bei dykumų geografinių zonų; ryškiausios subekvatorinėse juostose (kitose juostose – nevientisos).
Didžiausią plotą (apie 40 % žemyno ploto) savanų zonos užima Afrikoje (į pietus nuo Sacharos, Somalio pusiasalyje, Rytų Afrikos plokščiakalnyje, Kongo baseino pietinėje dalyje). Pietų Amerikoje savanų zonos yra Karibų jūros pakrantėje, Orinoco ir Mamoré upių baseinuose, Brazilijos plokščiakalnio vidurinėje ir rytinėje dalyse, Ekvadoro vakaruose. Azijoje savanų zonos didžiausius plotus užima Dekano plokščiakalnyje, Indo–Gangos lygumoje, Šri Lankos šiaurinėje dalyje, Indokinijos pusiasalio vidurinėje dalyje. Savanų zonų yra Australijos šiaurinėje ir rytinėje dalyse, atskiri arealai – Šiaurės Amerikos pietuose ir Karibų jūros salose.
Savanų zonų klimatui būdinga ryški drėgnojo ir sausojo periodų kaita, kurią lemia pasatinė ir musoninė cirkuliacija: sausuoju periodu vyrauja sausos tropinės oro masės, drėgnuoju – drėgnos ekvatorinės. Nuo ekvatorinių juostų tolstant į šiaurę ir pietus drėgnasis periodas trumpėja nuo 8–9 iki 2–3 mėnesių, o vidutinis metinis kritulių kiekis mažėja nuo 2000 iki 250 milimetrų. Oro temperatūros metiniai vidutiniai svyravimai nedideli (vidutinė metinė temperatūra kinta nuo 15 iki 35 °C), tačiau ryškios paros amplitudės (iki 25 °C). Aukščiausios oro temperatūros fiksuojamos sausojo periodo pabaigoje (iki 42 °C).
Drėgnuoju periodu 20–25 kartų padidėja upių nuotėkis, sustiprėja cheminis dūlėjimas ir dirvožemių išplovimas, paspartėja augalų vegetacija. Sausuoju periodu upių nuotėkis sumažėja, išdžiūsta dalis upelių, sustiprėja mechaninis dūlėjimas, dirvožemio tirpalų kilimas ir geležies, aliuminio bei mangano oksidų kaupimasis viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, sulėtėja arba sustoja vegetacija (daugelis medžių ir krūmų meta lapus). Savanų zonoms būdingi raudonžemiai. Augalija prisitaikiusi prie sausros sausuoju periodu.
Pagal drėgnojo periodo trukmę ir vidutinį metinį kritulių kiekį skiriami 3 savanų zonų pazoniai. Drėgnųjų savanų pazonyje drėgnasis periodas trunka 8–9 mėnesius, vidutinis metinis kritulių kiekis 1000–2000 mm, vyrauja iki 4 m aukščio žolės ir retų medžių giraitės. Tipiškų savanų pazonyje drėgnasis periodas – 5–7 mėnesiai, vidutinis metinis kritulių kiekis 500–1100 mm, žolinės augalijos aukštis – 2 m, auga pavieniai medžiai ir krūmai. Sausųjų savanų pazonyje drėgnojo periodo trukmė 3–5 mėnesiai, vidutinis metinis kritulių kiekis 250–500 mm, vyrauja iki 0,5 m aukščio žolės ir reti krūmai bei puskrūmiai.
1795