sąvartýnas, teritorija (dažniausiai už miesto ribų), kur išvežamos, suverčiamos ir utilizuojamos buitinės, pramoninės, statybinės atliekos, šiukšlės, netinkami naudoti ir nereikalingi daiktai, kurių nenumatoma perdirbti ir panaudoti.
Atliekų tvarkymas sąvartynuose
Sąvartynai gali būti ir specializuoti, skirti tik tam tikrų rūšių atliekoms (pvz., pavojingų atliekų, senos buitinės technikos, automobilių sąvartynai). Dauguma sąvartynų priklauso savivaldybėms, kurios yra atsakingos už jų teritorijoje susidarančių atliekų surinkimą ir utilizavimą. Sąvartynai supilami ir formuojami specialia technika: savivarčiais, buldozeriais, ekskavatoriais, skreperiais. Atliekos gali būti kaupiamos žemės paviršiuje ar po žeme.
Ekologinės problemos
Sąvartynai, ypač netinkamai prižiūrimi ar įrengti savavališkai, kelia pavojų aplinkai, žmonių sveikatai, yra požeminių vanndenų, upių, oro, dirvožemio taršos, nemalonių kvapų, gaisrų pavojaus šaltinis, juose gyvenančios žiurkės, vabzdžiai ir kiti gyvūnai, benamiai, reguliariai besilankantys antrinių žaliavų rankiotojai platina infekcines ligas. Šiuolaikinių sąvartynų ekologinė būklė nuolat stebima, juose įrengiamas nuotekų drenažas, kontroliuojamos ir tvarkomos iš yrančių atliekų išsiskiriančios dujos (metano, anglies dioksido, sieros vandenilio ir kitos), atvežtos atliekos kasdien padengiamos žemės sluoksniu, kad jų irimo keliamas pavojus aplinkai būtų kuo mažesnis.
sąvartynas
Sąvartynai Lietuvoje
Lietuvoje įrengiant sąvartyną aplink jį turi būti sudaryta ne mažesnio kaip 500 metrų pločio sanitarinė apsaugos zona, kurioje negali būti gyvenamųjų namų ir rekomenduojama, kad nebūtų upių, kitų paviršinio vandens telkinių. Sąvartyno eksploatavimo trukmę (ji nustatoma projektuojant sąvartyną, bet vėliau gali būti prailginta) lemia jo plotas ir per metus atvežamų atliekų kiekis.
21 a. pradžioje stojant į Europos Sąjungą įsipareigota palengva mažinti į sąvartynus išvežamų atliekų dalį, kad 2013 į juos patektų ne daugiau kaip 50 % visų buitinių atliekų. Į sąvartynus turi būti išvežamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma surūšiuoti ir perdirbti, sudeginti šilumos ir elektros energijai gauti, paversti puviniu ar panaudoti kitais būdais. 2015 Lietuvoje į sąvartynus išvežta 55 % visų buitinių atliekų, kai visoje Europos Sąjungoje šis rodiklis sudarė 26 %, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje – tik 1 %, Vokietijoje – 0 %.
2006 iš viso buvo daugiau kaip 800 sąvartynų, iš jų veikė 335. Nuo 2009 visas buitines ir nepavojingas pramonines atliekas leidžiama išvežti tik į 11 Europos Sąjungos lėšomis įrengtų modernių regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, didžiausi iš jų – Kazokiškių (Elektrėnų savivaldybė), Lapių (Kauno rajono savivaldybė), Dumpių (Klaipėdos rajono savivaldybė). Kiti sąvartynai pamažu uždaromi.
Didelių gabaritų atliekos (pvz., baldai, automobilių padangos) į sąvartynus vežamos iš stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių, 2019 jų buvo 96. Specializuoto pavojingų atliekų sąvartyno šalyje ilgą laiką nebuvo, jos buvo išvežamos utilizuoti į užsienį. Pirmasis pavojingų atliekų sąvartynas įrengtas 2015 Jurgeliškiuose (Šiaulių rajono savivaldybė).