savàsis judjimas, žvaigždži savàsis judjimas, žvaigždės kampinis poslinkis dangaus sferoje per vienus metus. Reiškiamas lanko sekundėmis. Atsiranda dėl paralaksinio poslinkio, sukeliamo Saulės (stebėtojo) judėjimo erdvėje, pačios žvaigždės savojo judėjimo ir sukimosi apie Galaktikos centrą. Didžiausią žinomą savąjį judėjimą (10,37′′) turi Barnardo žvaigždė, esanti Gyvatnešio žvaigždyne už 5,94 l.y. (šviesmečių) nuo Saulės. Jos poslinkis per 180 metų lygus regimajam Mėnulio skersmeniui. Apie 100 žvaigždžių savasis judėjimas yra didesnis nei 2′′; dažniausiai kuo tolimesnė žvaigždė, tuo lėčiau ji slenka. Antžeminėse observatorijose nustatomi tūkstantųjų sekundės dalių dydžio savasis judėjimas, orbitinėse observatorijose – dar mažesni.
Pirmasis kai kurių žvaigždžių savąjį judėjimą 1718 pastebėjo E. Halley.
906