savavãliška statýba, statyba neturint ją leidžiančio dokumento (jei jį turėti privaloma) ar jam netekus galios arba statyba turint tokį dokumentą, bet kai statoma nesilaikant esminių projekto sprendinių (nustatytos vietos, statinio matmenų reikalavimų ir kita).
LIETUVOJE savavališkos statybos nustatymo, sustabdymo, padarinių šalinimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Statybos įstatymas (1996, nauja redakcija 2002) ir kiti teisės aktai. Statybos darbai, susiję su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, reglamentuojami ir tarptautiniai dokumentais, pavyzdžiui, 1985 Europos architektūros paveldo apsaugos (Lietuva ratifikavo 1999), 1972 Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos (Lietuvoje įsigaliojo 1992) konvencija. Atsakomybė už savavališką statybą nustatyta Administracinių nusižengimų (2015, įsigaliojo 2017), Baudžiamajame (2000, įsigaliojo 2003) kodekse. Statytojai gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kai jie žemės sklypą arba rekonstruojamą, remontuojamą ar griaunamą statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais, turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Leidimą statyti naują ar rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) seną pastatą 10 metų laikotarpiui nuolatinės statybos komisijos sprendimu išduoda savivaldybės administracija, išduodant leidimą statyti laikiną statinį jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos teritorijojos ir tarptautiniuose vandenyse (Lietuvos kontinentiniame šelfe, į kurį ji turi išimtines teises) išduoda Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimą tęsti sustabdytą statybą. Šios inspekcijos pareigūnas nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš atsakingo asmens nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus tuos, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką; aktas atsakingam asmeniui įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pareigūnas surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo arba siunčia šį protokolą teismui. Inspekcija išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito atsakingo asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti statinį, sutvarkyti statybvietę ir kita). Su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Asmuo, kuriam pateikti reikalavimai panaikinti savavališką statybą, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Toks dokumentas išduodamas tik tada, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, galima statyti tokios paskirties naują statinį arba statinį rekonstruoti ar remontuoti pagal galiojančius teritorijų planavimo ar kitais įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jei jie privalomi). Tokia statyba turi neprieštarauti ir imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Asmuo, įvykdęs savavališką statybą ar kitaip pažeidęs statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jei dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą; baudžiamoji atsakomybė taikoma ir juridiniam asmeniui.
2271