savigalba

savgalba, gebėjimas panaudoti savo galimybes, rasti vidinių išteklių, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir pačiam kreipti jį norima linkme. Užsiimdamas savigalba žmogus stengiasi pasinaudoti tuo, ką išgyvena, išdrįsta susidurti su savo paties skausmu ir naujai suvokti atsakomybę už savo jausmus. Tokio proceso metu susigrąžinamas savasis Aš ir pradedama naudotis vidiniais ištekliais. Šie ištekliai yra jėgos, kurių kiekvienas žmogus gali rasti savyje gerai suvokdamas sunkumus. Asmeninė ar grupinė savigalba padeda sudaryti tam tikrą erdvę, sutelkti vidines jėgas, išdrįsti būti savimi ir vertinti kasdienybę, jausmus ir potyrius. Per savigalbos procesą išmokstama pasinaudoti savo jėgomis, prašyti pagalbos, ją priimti, aktyviai veikti. Savigalba įeina į bendruomenės sveikatos priežiūros sampratą, vertinama kaip svarbi medicinos, psichikos sveikatos ir švietimo sudedamoji dalis, gali būti taikoma kovai su narkotikų, alkoholio vartojimu. Savigalbos koncepcija grindžiama įvairių grupių (pavyzdžiui, Anoniminių alkoholikų) terapine veikla.