savgynos imtỹnės, sámbo (rus. samozaščita bez oružija – savigyna be ginklo), dvikovos sporto šaka.
Taisyklės
Skiriama sportinės ir kovinės savigynos imtynės. Sportinių savigynos imtynių (rungiasi ir vyrai, ir moterys) imtys – metimai, išlaikymai, apvertimai, skausmingi veiksmai (rankų, kojų sąnarių lenkimai, sukimai, blauzdos sausgyslių, raumenų spaudimai), kuriais varžovas priverčiamas pasiduoti. Kovinių savigynos imtynių (rungiasi tik vyrai) taisyklės leidžia ir smūgius rankomis, kojomis, smaugimo veiksmus. Visišką pergalę pasiekia sportininkas, kai metamas varžovas krinta nugara, mentėmis ant kilimo, o metantysis lieka stovėti, arba kai atlieka taisyklėmis nustatytą veiksmą, dėl kurio kitas imtynininkas nebegali priešintis. Sportinių savigynos imtynių varžybų dalyvių apranga – raudona arba mėlyna medvilninė striukė, juosiama tokios pat spalvos diržu, kelnaitės, minkštos odos batai; kovinių savigynos imtynių – dar ir kovinės pirštinės, šalmas, kitos kūno apsaugos priemonės. Imamasi ant kilimo – nuo 10 × 10 m iki 13 × 13 m ploto, ne plonesnio kaip 5 cm lygaus pakloto. Rungtyniaujama jo apskritoje 6 arba 9 m skersmens dalyje. Imtis trunka: vyrų – 5 min, moterų – 4 min gryno laiko.
savigynos imtynės. Radvilas Matukas (Lietuva; mėlyna apranga) Europos žaidynių vyrų (svorio kategorija iki 90 kg) savigynos imtynių ketvirtfinalyje rungiasi su Andrejumi Kazusionaku (Baltarusija); nugalėjo R. Matukas (2015, Baku)
Suaugusieji skirstomi į 9 svorio kategorijas: lengviausio (vyrų iki 52 kg, moterų iki 48 kg), puslengvio (iki 57 kg ir iki 52 kg), lengvo (iki 62 kg ir iki 56 kg), I pusvidutinio (iki 68 kg ir iki 60 kg), II pusvidutinio (iki 74 kg ir iki 64 kg), I vidutinio (iki 82 kg ir iki 68 kg), II vidutinio (iki 90 kg ir iki 72 kg), pussunkio (iki 100 kg ir iki 80 kg), sunkaus (virš 100 kg ir virš 80 kg). Suaugusiųjų ir jaunimo (19–20 m.) amžiaus grupėse (vyrų ir moterų) dar rengiamos varžybos dėl absoliutaus čempiono vardo.
Istorija
Savigynos imtynės susiformavo 20 a. pradžioje. SSRS kaupiant, sisteminant daugelio tautų imtynių, kovos būdų patirtį. Savigynos be ginklo, kaip sporto rūšies, sistemos svarbiausi kūrėjai yra rusai V. Oščepkovas (1892–1937; baigė Japonijos Kodokano dziudo institutą, pelnė juodajį dziudo diržą) ir V. Spiridonovas (1883–1943). Vėlesnei savigynos imtynių raidai daugiausia įtakos turėjo V. Oščepkovo mokinys A. Charlampijevas (1906–79, Rusija). 1938 savigynos imtynės (tada vadintos laisvojo stiliaus imtynėmis) SSRS pripažintos savarankiška sporto šaka. 1939 Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas) įvyko pirmasis SSRS savigynos imtynių čempionatas. 1966 Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija (Fédération Internationale de Lutte Amateur, FILA) pripažino savigynos imtynes dar viena imtynių (greta graikų‑romėnų ir laisvųjų) rūšimi. 1972 Rygoje surengtas pirmasis (atviras) Europos savigynos imtynių vyrų čempionatas. Nugalėtojais tapo 8 SSRS atstovavę sportininkai, tarp jų Lietuvos imtynininkas Č. Jezerskas (svorio kategorijoje iki 80 kg), 2 Japonijos atletai. 1973 Teherane įvyko pasaulio vyrų čempionatas, kuriame Č. Jezerskas (iki 82 kg) iškovojo čempiono titulą. 1981 Madride surengtas pirmasis moterų savigynos imtynių pasaulio čempionatas, dalyvavo Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Venesuelos, Norvegijos, Prancūzijos, Šveicarijos imtynininkės. 1984 Bilbao (Ispanija) įsteigta Tarptautinė sambo mėgėjų federacija (Fédération Internationale Amateur de Sambo, FIAS; ji 2011 vienijo 81 nacionalines federacijas), 1991 Turine – Europos sambo federacija (European Sambo Federation, ESF). 1991–2004 ESF viceprezidentas, generalinis sekretorius, 1993–2006 Tarptautinės sambo mėgėjų federacijos generalinis sekretorius buvo Lietuvos sambo imtynių federacijos prezidentas P. Eigminas. Savigynos imtynės populiarios Rusijoje, Ukrainoje, Sakartvele, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Mongolijoje, Moldavijoje, Azerbaidžane, pajėgių sportininkų yra Lietuvoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Pietų Korėjoje.
Lietuvoje
Lietuvoje savigynos imtynės kultivuojamos nuo 1948. Pirmos oficialios savigynos imtynių varžybos – Dinamo draugijos Lietuvos pirmenybės – surengtos 1952 Vilniuje. 1954 Vilniuje įvyko Lietuvos savigynos imtynių (vyrų) čempionatas. 1967 įkurta Lietuvos savigynos imtynių federacija (pirmininkas P. Eigminas), kuri 1991 priimta į Tarptautinę sambo mėgėjų federaciją. Nuo 1989 rengiami Lietuvos moterų čempionatai. Daugkartiniai Lietuvos čempionai: F. Jankauskas (14 kartų), R. Rocevičius (12), Jurijus Kuricinas, Eduardas Rudas (abu 10), P. Eigminas, Ramūnas Matulis (abu 8), J. Bogačiova, S. Vetrova (abi 7), J. Kumpinas (5 kartus). Lietuvos sportininkai pasaulio čempionai: Č. Jezerskas (1973–75), I. Klimašauskienė (2004), S. Grečicho (2007, 2009); Europos čempionai: Č. Jezerskas (1972), A. Songaila (1976), F. Jankauskas (1991), R. Rocevičius (1991, 1994), Marijonas Subočius (1991), A. Grybauskas (1992). 2011 Lietuvoje veikė 28 savigynos imtynių sporto klubai ir centrai, kuriuose dirbo 32 treneriai, savigynos imtynes kultivavo apie 1300 sportininkų.
1428