saviindukcija

saviindùkcija, elektrovaros atsiradimas laidžiame kontūre, kai kinta juo tekanti srovė. Kintant kontūru tekančiai srovei kinta magnetinis srautas šio kontūro apribotame paviršiuje. Magnetinio srauto kitimas kontūre indukuoja elektrovarą. Šis reiškinys ir vadinamas saviindukcija. Saviindukcijos kryptis priešinga ją sukėlusio magnetinio srauto krypčiai. Elektrovara proporcinga srovės kitimo spartai: E = –L dI/dt. Minuso ženklas rodo, kad stiprėjant srovei saviindukcijos elektrovara sukuria priešingos krypties srovę, o srovei silpnėjant saviindukcijos sukurtos srovės kryptis sutampa su srovės kryptimi. Tokia saviindukcijos savybė atitinka inercijos reiškinį mechanikoje. L – proporcingumo koeficientas, vadinamas saviindukcijos koeficientu, arba kontūro (ritės) induktyvumu. Dėl saviindukcijos įjungus nuolatinį elektrovaros šaltinį elektros srovė uždaroje grandinėje nusistovėjusią vertę pasiekia ne iš karto. Išjungus šaltinį susidariusi saviindukcijos elektrovara silpnėja iki 0. Saviindukcija gali daug kartų viršyti nuolatinės įtampos šaltinio elektrovarą. Saviindukcijos reiškinys taikomas elektromagnetinių virpesių kontūruose, vėlinimo elementuose, dažnių filtruose ir kitur.