savijauta

savjauta, fiziologinių ir psichinių veiksnių nulemtos vidinės būsenos pojūtis. Tiesiogiai atspindi centrinės nervų sistemos, į kurią atsklinda signalai iš visų organų, būklę. Gali būti nusakoma apibendrintai (gera, bloga savijauta, budrumas, negalavimas ir kita) arba nurodant tam tikrus organus, sistemas, funkcinius išgyvenimus (nemalonūs pojūčiai kūno įvairiose dalyse, sunku atlikti tam tikrus judesius ir pažinimo veiksmus ir kita). Labai gera savijauta būdinga visiškai sveikam žmogui, kurio centrinės nervų sistemos ir visų organų veikla normali. Jei retsykiais pasitaiko mažų negalavimų (pavyzdžiui, kartais skauda galvą, užvalgius kokių nors produktų pučia pilvą), savijauta laikoma gera. Kai šie negalavimai juntami dažnai, bet gyvybinė ir darbinė veikla nuo to nesutrinka, savijauta yra patenkinama. Bloga savijauta trukdo dirbti įprastą darbą, užsiimti kita veikla. Kai sunku judėti, atsiranda sunkių ligos reiškinių, keliančių grėsmę gyvybei, savijauta yra labai bloga. Dėl blogos ir labai blogos savijautos žmogui kurį laiką tenka gydytis. Savijauta kinta dėl kiekvieno organo veiklos sutrikimo. Pablogėjus kvėpavimo organų veiklai sutrinka kvėpavimas, atsiranda kosulys, imama skrepliuoti, dusti. Sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai kamuoja širdies skausmai, sustiprėja širdies plakimas, dusulys. Sutrikus virškinimo sistemos veiklai savijauta blogėja dėl prasto apetito, pykinimo, vėmimo, viduriavimo arba vidurių užkietėjimo, sutrikus šlapimą išskiriančių organų veiklai savijautą blogina skausmingas ir padažnėjęs arba itin retas šlapinimasis, skausmas ties juosmeniu, sutrikus judėjimo organų veiklai savijauta prastėja dėl sąnarių arba kaulų skausmų, pasunkėjusio judėjimo. Kai pažeista centrinė nervų sistema, vyrauja nervingumas, galvos skausmai, mąstymo vangumas. Savijautos pokyčius sukelia ir nuovargis, įtampa, stresas. Psichinės būsenos vertinimo subjektyviosios metodikos dažniausiai remiasi savijautos simptomika.