savijuda

savjuda, kitimas, raida. Savijudos priežastis yra pačiame daikte ar reiškinyje. Savijuda dažnai aiškinama vidiniais paties daikto ar reiškinio prieštaravimais. Priešpriešinama judėjimui dėl išorės veiksnių. Savijudos principą teigė Herakleitas, Aristotelis, prancūzų materialistai P. H. T. d’Holbachas, D. Diderot, C. A. Helvétius ir kiti. Savijudos sampratą plėtojo G. W. F. Hegelis, kuris teigė, kad bet kokios savijudos priežastis ir esmė yra prieštaravimas. Jo idėjas rutuliojo dialektinis materializmas, teigdamas, kad nevienodo sudėtingumo laipsnio savijuda būdinga visiems materijos lygiams ir reiškiniams – nuo elementariųjų dalelių iki biologinių sistemų ir socialinių reiškinių.