saviraiška

savraiška, saviaktualizãcija, savirealizãcija, asmenybės savęs reiškimas veikla (gebėjimų, gabumų realizavimas, poreikių patenkinimas, tikslų siekimas), savęs įkūnijimas tos veiklos rezultatuose. Saviraiška siekiama atskleisti ir išplėtoti savo galimybes. Viena svarbiausių humanistinės psichologijos sąvokų. Saviraiška neturi pabaigos: patenkinus vienus poreikius, pasiekus vienus tikslus susidaro sąlygos naujiems poreikiams ir tikslams kilti. Saviraiška yra natūralus asmenybės veiklos stimulas, bet kartais ją stabdo vidinės ir išorinės kliūtys. Vidines kliūtis gali sukelti interiorizuoti (interiorizacija) tėvų ir kitų reikšmingų asmenų reikalavimai, nerealūs paties žmogaus tikslai ir idealai, hipertrofuoti nerimo, baimės, kaltės, pavydo ir kiti jausmai. Išorinės kliūtys gali atsirasti dėl būtiniausių materialinių gyvenimo sąlygų neturėjimo, nepakankamos autonomijos, psichinio nesaugumo, pagarbos, pripažinimo stokos ir kita. Idealus saviraiškos pavyzdys santykiuose su kitais žmonėmis yra meilė, darbinėje veikloje – pašaukimas.