savirealizacijos etika

savirealizãcijos ètika, 19 amžiaus pabaigos moralės filosofijos srovė, teigianti, kad dorovinės veiklos tikslas yra kiekvieno asmens unikalaus savo vidinio Aš realizacija. Savirealizacijos etikos požiūriu, individo poelgių dorovinė reikšmė tuo didesnė, kuo jie individualesni. Savirealizacijos etikos idėjas plėtojo įvairių idealizmo krypčių atstovai: B. Bosanquetas, B. P. Bowne’as, F. H. Bradley, B. Croce, J. S. Mackenzie, J. M. E. McTaggartas, G. Madinier, E. Mounier, W. E. Hockingas, J. Royce’as ir kiti. Kai kurie jų (J. Royce’as, B. Bosanquetas, B. P. Bowne’as) teigė, kad daugybė individualių Aš sudaro visuotinę absoliutaus Aš sistemą, kurios atžvilgiu individualūs Aš yra vieningos visumos dalys. Tokia sistema padeda įsigalėti interesų darnai; kiekvienas asmuo, vadovaudamasis vien savo individualios esmės reikalavimais, tarnauja visuomenei.