savtaiga, autosugèstija (auto… + sugestija), psichinio savęs valdymo forma – įtaiga, nukreipta į savo psichikos ir organizmo funkcijas. Padeda sukelti norimas būsenas, reguliuoti elgesį, sustiprina savireguliaciją. Objektas gali pats sau sukelti vienus ar kitus pojūčius, suvokinius, reguliuoti savo dėmesio, atminties procesus, emocines ir somatines reakcijas. Būna valinga (dažniausiai) ir nevalinga savitaiga. Valinga savitaiga pagrįsta autogenine treniruote (ją galima derinti su autohipnoze, elgesio terapija), pasiekiama žodinio savęs instruktavimo būdu arba atkuriant mintyse tam tikras situacijas, lemiančias psichinės arba fizinės būsenos pasikeitimą. Sukelti efektyvią valingą savitaigą padeda psichinė relaksacija, gera vaizduotė, mokėjimas reguliuoti kvėpavimą, atpalaiduoti raumenis, sutelkti dėmesį, įsivaizduoti norimus pojūčius, suteikti savitaigai ritmiškumo (jį sustiprina žodinė savitaiga, tai yra tolydžio didėjančio kategoriškumo teiginių, aiškiai ir tiksliai reiškiančių tam tikrą norą, pageidaujamą būseną, kartojimas). Nevalingai savitaigai būdinga nekritiškas asmens požiūris į savo idėjas, koncepcijas, vertinimus, neabejojimas jų teisingumu ir tikrumu, sąmonės kontrolinių funkcijų susilpnėjimas, dėl to psichinė veikla kartais tampa nelanksti. Savitaigą gali sukelti ir kurios nors organizmo sistemos funkcionavimo sutrikimą (taip atsitinka, kai žmogus laukia kokio nors sutrikimo ir tiki, kad jis būtinai įvyks arba jau įvyko; jatrogeninės ligos). Priešingas reiškinys yra placebo efektas (žmogaus fiziologinės ar psichinės būsenos pakitimas, kurį sukelia placebo vartojimas). Savitaiga slopina vidinę įtampą, nerimą ir baimę, gali pakeisti daugelį raminamųjų vaistų. Ji yra pagalbinė neurozės, mikčiojimo, nemigos, galvos skausmo, lytinės funkcijos sutrikimų, šlapimo nelaikymo, gydymo priemonė, taip pat slopina mėnesinių skausmus, padeda atsikratyti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo). Savitaiga retai gydomos sunkios psichikos ir somatinės ligos. Sveikiems žmonėms savitaiga padeda nusiraminti, pasirengti sunkiems išgyvenimams, lavinti atmintį. Kaip susivaldymo metodas savitaiga naudojama psichoterapijoje, pedagogikoje, sporte ir kitur. Mokytis savitaigos metodų ir juos taikyti nepadedant specialistui labai pavojinga, nes rezultatai gali būti priešingi.
Savitaigos teoriją 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje pagrindė prancūzų gydytojas ir vaistininkas É. Coué (1857–1926). Stebėdamas savo apylinkės gyventojus jis priėjo prie išvados, kad vaistų, kurių duodavo savo klientams, poveikis priklausydavo nuo pasakytų žodžių perduodant vaistus ir kad kiekvienas žmogus gali pagerinti savo savijautą, jeigu keletą kartų pakartos tam tikrus žodžius (pavyzdžiui, kiekvieną dieną jaučiuosi vis geriau ir geriau).