Sãvitrė, hinduistų deivė. Rigvedoje – saulės dievo Savitaro (kartais tapatinamo su Sūrja) duktė, Brahmos žmona. Mahabharatoje – madrų valdovo Ašvapačio duktė, pasakojimo apie mirtį įveikiančią santuokinę meilę herojė. Savitrė vyru išsirinko Satjavaną, aklo valdovo Djumatseno, kuris praradęs sostą tapo atsiskyrėliu, sūnų, nors pranašystė skelbė, kad jiems išgyventi lemta tik metus. Satjavanui mirus Savitrė nusekė paskui mirties dievą Jamą, pasiėmusį jos vyro vėlę, iki pat mirties karalystės. Sujaudintas Savitrės ištikimybės, Jama siūlė Savitrei daugybę malonių, bet ji išmeldė pažadą, kad pagimdys 100 sūnų, ir Jama grąžino Satjavanui gyvybę. Šri Aurobindo šią istoriją panaudojo epinėje poemoje Savitrė: Sakmė ir simbolis, joje Savitrė yra spindulingas Dieviškosios Tiesos žodis, nužengiantis į tamsą ir atveriantis kelią į saulėtą nemirtingumą. Tradiciškai Savitrė įkūnija vyrui atsidavusios žmonos pavyzdį, bet feministės pabrėžia jos ryžtą ir sumanumą. Savitrei garbinti skirta šventė (Savitripūdža), minima per džješthos mėnesio (gegužė–birželis) jaunatį, tada moterys meldžia ilgo gyvenimo savo vyrams.
171