Savojà (pranc. Savoie, it. Savoia), Vakarų Europos istorinė sritis. Apima Prancūzijos dabartinius Aukštutinės Savojos ir Savojos departamentus. Didžiausias miestas – Chambéry.
Ikiistoriniais laikais čia gyveno keltiškos alobrogų gentys. 121 pr. Kr. jas nukariavo Roma ir šią teritoriją prijungė prie Narbonos Galijos provincijos. Žlugus Romos imperijai čia įsitvirtino germaniškos burgundų gentys, kurias ilgainiui pajungė frankai. 9 a., yrant Frankų valstybei kūrėsi nedidelės karalystės, jos 11 a. pripažino Šventosios Romos imperijos viršenybę. Šiuo laikotarpiu Burgundijos karalystėje stiprėjo nedidelę grafystę valdžiusio Savojiečių dinastijos pradininko Umberto I Baltarankio valdžia.
1388 Savojos grafystė buvo formaliai atskirta nuo Burgundijos karalystės, 1416 gavo savarankiškos kunigaikštystės statusą (Savojos kunigaikštystė). Dėl strateginės padėties (Savoja buvo pakeliui į Italiją) 16–17 a. ją dažnai užimdavo Prancūzija, bet Savojos kunigaikščiai sugebėjo išlaikyti savo valdžią, vėliau ją išplėtė į Italijos šiaurės vakarinę dalį (1563 kunigaikštystės centras iš Chambéry perkeltas į Turiną) ir Sardinijos salą.
Per 19 a. pradžios Napoleono karus Savoją aneksavo Prancūzija. Napoleonui I praradus valdžią Vienos kongresas 1815 grąžino ją Savojos dinastijai (Savoja tapo Pjemonto‑Sardinijos karalystės dalimi). Už karinę paramą kovose dėl Italijos suvienijimo 1860 Turino sutartimi Savoja buvo perleista Prancūzijai. Prijungimą patvirtino Savojos gyventojų plebiscitas, kurį vėlesni istorikai pripažino farsu, bet visi sutinka, kad šis rezultatas atspindėjo ir tikrąsias gyventojų nuostatas.