Savojiẽčiai, Savojos istorinės srities valdovų ir Italijos karalių dinastija. Pradininkas, manoma, burgundų kilmės Savojos grafas Umbertas I Baltarankis (mirė apie 1048), be to, turėjęs žemių ir į rytus nuo Ronos upės bei į pietus nuo Ženevos ežero. Umberto I Baltarankio sūnus Otonas labai išplėtė giminės domeną 1046 vedęs Turino markgrafystės paveldėtoją Adelaidę. 1285–1323 valdęs Amadėjus V įtvirtino pirmagimio teisę paveldėti visas valdas (vadinamosios salijų teisės įstatymas), kad vėliau būtų išvengta giminės domeno susiskaldymo. Valdant Amadėjui VII (1383–91) Savojiečiai prisijungė Nicą ir gavo išėjimą į Viduržemio jūrą. Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I Amadėjui VIII 1416 suteikė kunigaikščio titulą. 1536 Savojiečiai prarado žemes Šveicarijoje, kitas jų valdas okupavo Prancūzija, bet pagal Cateau‑Cambrésis taiką daugumą valdų jie atgavo. 17 a. manevruodami tarp Prancūzijos valdovų ir Habsburgų Savojiečiai vykdė savarankišką ir sėkmingą užsienio politiką ir pagal Ispanijos įpėdinystės karą baigusią Utrechto taiką (1713) gavo Sicilijos karalių titulą. 1720 susitarę su Austrija Siciliją jie iškeitė į Sardiniją (Viktoras Amadėjus II tapo pirmuoju Sardinijos karaliumi, bet rezidavo Pjemonte esančiame Turine, todėl Savojiečių karalystė dažniau vadinta Pjemontu‑Sardinija).
Savojiečių herbas Karolio Alberto Pjemonto-Sardinijos karalystės 100 lirų monetos reverse (1836, Genujos monetų kalykla)
Per 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Prancūzijos revoliucinius ir Napoleono karus Savojiečių žemes (išskyrus Sardiniją) užėmė Prancūzija. Vienos kongresas 1815 grąžino dinastijai visas jos valdas ir pridėjo Genujos respubliką. Pjemonto‑Sardinijos karalystė, kitaip nei kitos to laikotarpio Italijos valstybės, buvo laisva nuo užsienio valstybių įtakos ir kariniu požiūriu palyginti stipri, todėl buvo viena svarbesnių Italijos vienijimosi proceso jėgų. 1861 Savojiečiai tapo suvienytos Italijos karalystės valdančiąja dinastija, bet dėl parlamentinės valdžios sistemos didelės įtakos neturėjo. Dėl Viktoro Emanuelio III vaidmens Italiją valdant fašistams dinastija prarado daugumos Italijos gyventojų pasitikėjimą ir per 1946 referendumą monarchinio valdymo atsisakyta. Savojos dinastijos nariams vyrams pagal naują šalies konstituciją uždrausta sugrįžti į Italiją (2002 draudimas panaikintas).
Viktoras Amadėjus II (litografija, dailininkas Pieteris van Gunstas, 18 a. pradžia)