svoka, filosofinė, loginė kategorija, reiškianti minties turinio vienetą, nusakantį daiktus, reiškinius ir išreiškiantį esmines jų savybes. Sąvokomis mąstoma ir klasifikuojama daiktus ir reiškinius. Nuo antikos ginčijimasi, kokia yra sąvokos esmė, kaip jos įgyjamos – išmokstamos ar yra įgimtų sąvokų, koks jų turinys. Platono nuomone, sąvoka išreikšta bendrybė turi amžiną, nekintamą, nuo daiktų nepriklausomą būtį. Aristotelio požiūriu, sąvoka yra mąstymo akto, abstrakcijos padarinys. Ginčas dėl sąvokos esmės tęsėsi ir viduriniuose amžiuose, sprendžiant universalijų kilmės problemą. Nominalistų požiūriu, sąvokos yra tik bendri vardai, neturintys savarankiško egzistavimo. Kraštutinio realizmo atstovai teigė bendrąsias sąvokas esant nepriklausomas nuo sąmonės ir daiktų. R. Descartes’as pradėjo ginčus tarp racionalistų ir empiristų, teigdamas, kad egzistuoja įgimtų idėjų. Empirizmo atstovai (J. Locke’as, J. S. Millis ir kiti) kritikavo įgimtų idėjų teoriją. Pasak jų, visa, kas glūdi intelekte – vidiniai potyriai, vaizdiniai ir sąvokos – kyla iš pojūčių. Jiems buvo prieštaraujama, kad kai kurių sąvokų, pavyzdžiui, dorybė, tiesa, priežastis, būtis neįmanoma tiesiogiai išvesti iš pojūčių. I. Kantas, neneigdamas, kad yra sąvokų, kurios gautos per pojūčius, t. y. aposteriorinės, pripažino, kad kai kurios sąvokos, pavyzdžiui, erdvės ir laiko kategorijos, yra apriorinės, t. y. įgimtos. Aposteriorinės sąvokos, pasak I. Kanto, yra kuriamos 3 loginėmis operacijomis – sąmonės vaizdinių lyginimu, refleksija ir abstrakcija. Sąvokos klausimai svarbūs ir šiuolaikinėms kalbos ir sąmonės filosofijos kryptims. Svarstoma, kiek sąvokos yra svarbios sakinio prasmei, kiek vienų sąvokų prasmė priklauso nuo kitų prasmės. Ginčijimasi, kiek kalba svarbi sąvokai. Sąmonės filosofo J. A. Fodoro (1935–2017) nuomone, sąvokos egzistuoja dar prieš išmokstant kalbą, nes kitaip jų neįmanoma būtų išmokti.
Matematinėje logikoje sąvoka yra suprantama kaip loginė klasė, analizuojant ją turinio požiūriu, aiškinantis klasę sudarančių objektų esminius ir bendruosius požymius. Esminiai objekto požymiai yra tie, kurių kiekvienas skyrium objektui būtinas, o visi kartu yra pakankami, kad tam tikrą objektą būtų galima atskirti nuo jam gretimų objektų. Bendrieji požymiai būdingi visiems tam tikros klasės objektams. Sąvokos struktūra išreiškiama predikatų logikos priemonėmis. Sąvokai būdinga propozicinės funkcijos struktūra: F(x) – struktūra, išreiškianti savybes, R(x, y …) – išreiškianti santykius.