sžinės láisvė, žmogaus teisė mąstyti ir elgtis pagal savo įsitikinimus, jo nepriklausomybė vertinant savo poelgius ir mintis. Sąžinės laisvė yra viena pagrindinių piliečių teisių ir laisvių. Dažnai sąžinės laisvė suprantama kaip žmogaus teisė ir reali galimybė laisvai pasirinkti religiją ar kitą pasaulėžiūrą, ją išpažinti, praktikuoti ir propaguoti, taip pat neišpažinti jokios religijos. Dar gali būti vadinama minties, arba idėjų, įsitikinimų reiškimo laisve. Sąžinės laisvę savo piliečiams garantuoja visų demokratinių valstybių konstitucijos.
LIETUVOJE sąžinės laisvę garantuoja Konstitucija (1992), kurioje skelbiama, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma, žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas (jei jų tikslai ir veikla neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams), žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, jis negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės, Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Sąžinės laisvės įgyvendinimo tvarką nustato Religinių bendruomenių ir bendrijų (1995), Švietimo (1991, nauja redakcija 2003, 2011) įstatymai.
minties laisvė; idėjų laisvė; įsitikinimų reiškimo laisvė