Schleswig

Schleswig (Šlzvigas), miestas Vokietijos šiaurėje, Šlėzvigo‑Holšteino žemėje, į šiaurės vakarus nuo Kylio; Schleswigo‑Flensburgo apygardos centras.

25 500 gyventojų (2021). Schleswigas įsikūręs prie Schlei fjordo (Baltijos jūros Kylio įlankos šaka) pietvakarinio galo. Žvejybos uostas (gali įplaukti nedideli laivai). Pro Schleswigą eina Hamburgo–Flensburgo geležinkelis ir plentas. Maisto (cukraus, spirito) pramonė, laivų įrenginių, lynų, asfalto gamyba. Turizmas. Vandens sportas (buriavimas).

Baltijos ir Skandinavijos šalių archeologijos centras (mokslinio tyrimo institutas). Vokiečių ir danų bibliotekos. Šlėzvigo‑Holšteino žemės muziejai Gottorfų (Gottorpų) pilyje: dailės ir kultūros istorijos (yra L. Cranacho kūrinių, J. Gutenbergo Biblijos egzempliorius), archeologijos (eksponuojamas Pietų Jutlandijoje 1863 atkastas vikingų vadinamasis Nydamo laivas, apie 4 a.); etnografijos, miesto ir kiti muziejai, Haithabu vikingų muziejus skansenas. Šlėzvigo‑Holšteino žemės archyvas. Teatras. Kasmetinės vikingų dienos (vyksta vasarą prie Schlei fjordo; vienas didžiausių vikingams skirtų renginių Europoje).

Architektūra

Šv. Petro katedra (12–15 a., altorius, 1521, skulptorius H. Brüggemannas, Danijos karaliaus Frydricho I renesansinis antkapinis paminklas, 1555, skulptorius C. Florisas, neogotikinis bokštas 1894), Gottorfų (Gottorpų) pilis (16–17 a., rekonstruota 1703, architektas N. Tessinas jaunesnysis, restauruota 1947, dabar muziejus) su sodu, rotušė (1794).

Istorija

Schleswigas pirmą kartą paminėtas apie 804, vadintas Sliesthorpu, buvo prie 9–11 a. kitame Schlei fjordo krante gyvavusio svarbaus Baltijos ir Šiaurės jūrų prekybai Haithabu (Hedeby) uosto (1066 sugriautas slavų). Nuo 947 vyskupijos centras.

1544–1713 Šlėzvigo, vėliau Šlėzvigo‑Holšteino Gottorpų kunigaikščių rezidencijos vieta. 1721–1848 čia rezidavo Šlėzvigo ir Holšteino kunigaikštystes administruojantis Danijos gubernatorius; Schleswigas klestėjo, buvo kultūros centras. Pasibaigus Antrajam Šlėzvigo karui (1864) 1864–66 Austrijos ir Prūsijos valdytas bendrai, vėliau atiteko Prūsijai. 1867–1945 buvo Prūsijai priklausančios Šlėzvigo‑Holšteino provincijos centras.

Po II pasaulinio karo priklausė Didžiosios Britanijos okupacinei zonai, čia atsikėlė daug pabėgėlių iš Vokietijos rytinių žemių ir kitų subombarduotų Vokietijos miestų.

2271