Schmalkaldeno sąjunga (Šmalkáldeno sjunga), Vokietijos imperijos protestantiškų kraštų kunigaikščių ir miestų gynybinė sąjunga 1531–47. Augsburgo reichstage (1530) nepasiekus katalikų ir protestantų religinio susitarimo imperatorius Karolis V, siekdamas izoliuoti protestantiškus kraštus, atnaujino Wormso edikto (1521) galiojimą. 1530 pabaigoje evangelikų vadovai Schmalkaldene (Tiuringija) pradėjo tartis dėl karinės gynybinės sąjungos. Jai vadovavo Saksonijos kurfiurstas Jonas Frydrichas ir Heseno landgrafas Pilypas I.
1533 priimta Schmalkaldeno sąjungos konstitucija. Schmalkaldeno sąjungą daugiausia sudarė pasirašiusieji Augsburgo išpažinimą (1530) evangelikai liuteronai ir dalis evangelikų reformatų iš pietų Vokietijos. Schmalkaldeno sąjunga užmezgė ryšius su Prancūzija, Anglija ir Danija, buvo sudaryta Niurnbergo (1532) ir Frankfurto (1539) religinė taika. Protestantizmas priimtas Viurtemberge ir Pomeranijoje (1534), 1539 – Brandenburge. 1537 Schmalkaldeno bundestage Saksonijos kurfiursto pavedimu buvo pristatyti M. Liuterio sudaryti Schmalkadeno straipsniai (1580 įtraukti į Santarvės knygą).
Nuo 1541 Schmalkaldeno sąjunga ėmė silpti; suiro 1547 pralaimėjus Schmalkaldeno karą. Vokietijos imperijoje katalikai ir protestantai 1555 sudarė Augsburgo religinę taiką.
473