schola cantorum (lot. giedotojų mokykla), sutrumpintai schola, ordo, viduramžiais susiklostęs ir veikęs bažnytinis choras ir jo pagrindu suformuota mokykla, kurios svarbiausia paskirtis buvo liturginis giedojimas per popiežiškąsias ceremonijas ir liturgines apeigas. Tikslių žinių apie pirmųjų schola cantorum įkūrimą nėra. Ilgą laiką jų įkūrėju laikytas popiežius Grigalius I Didysis (590–604), vėliau manyta, kad pirmoji panašaus pobūdžio mokykla Romoje atsirado gerokai anksčiau, bet ir ši versija medievistų vertinama gana skeptiškai. Žinių apie tokią giedotojų struktūrą aptinkama nuo 7 a., palyginti išsamiai jos veikla ir funkcijos aprašytos apeigyne Ordines Romani. Žinoma, kad Romos schola cantorum buvo susijusi ir su našlaičių prieglauda. Viena jos funkcijų – giedojimui gabių vaikų lavinimas ir jų rengimas ne tik giedotojo, bet ir dvasininko tarnystei. Tikėtina, tarp jos auklėtinių būta ir popiežių (pvz., Sergijus I, Grigalius II, Sergijus II ir kiti). Schola cantorum ilgą laiką giedojo ir propagavo senąjį Romos choralą, vėliau formavo ir platino grigališkąjį choralą Europoje. Frankų imperijoje (~8–10 a.) valdant Karoliui Didžiajam Romos pavyzdžiu imta kurti schola cantorum. Jose giedoti mokė Romos schola cantorum auklėtiniai. Manoma, šiose giedotojų mokyklose ilgainiui susiklostė grigališkojo choralo melodinė išraiška, kuri skyrėsi nuo senojo Romos choralo. Vėlesniais amžiais Romos schola cantorum vaidmuo sumenko, 1309 perkėlus popiežių rezidenciją iš Romos į Avinjoną tapo nebereikšminga. Jos funkcijas perėmė popiežiaus kapela, vėliau pavadinta Siksto kapela.
LIETUVOJE pirmąja schola cantorum laikytinas choras, kuris veikė prie Vilniaus katedros mokyklos. 16 a. pradžioje Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje buvo įkurta pirmoji parapinės bažnyčios schola cantorum mokykla. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų katalikiškų kraštų, vėl gaivintas grigališkasis choralas. J. Naujalis ir T. Brazys po studijų Regensburgo bažnytinės muzikos mokykloje rūpinosi ne tik grigališkojo choralo plėtra, bet ir siekė, kad bendruomenių tikintieji būtų pajėgūs giedoti pagrindines nekintamąsias mišių dalis. 20 a. pabaigoje kartu su naujuoju tautiniu atgimimu ir nepriklausomybės atkūrimu prasidėjo ir naujasis grigališkojo choralo sąjūdis, pradėta kurti schola cantorum. Pirmoji schola cantorum – Cantores chorales Cappellae Sancti Casimiri – įkurta 1989 Vilniaus arkikatedroje. Po kelerių metų ji išaugo į grigališkąjį chorą Schola Gregoriana Vilnensis, kuris iki šiol sekmadieniais ir svarbiausių švenčių dienomis gieda mišiose Vilniaus arkikatedroje. 1992 įkurta Schola Cantorum de Regina Pacis Klaipėdoje (vienintelė grigališkojo giedojimo mokykla Vakarų Lietuvoje, reguliariai gieda liturgijoje Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, per didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus ir kitas bažnytines šventes Žemaitijoje) ir Cantus Simplex Kaune. Plečiantis grigališkojo choralo sąjūdžiui atsirado daugiau schola cantorum. Kaune 1999 susibūrė moterų schola cantorum Oranta, 2009 – Schola Cantorum Kaunensis. 2000 prie Šiaulių katedros įkurtas Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros grigališkasis choras, 2005 Vox letitiae Panevėžyje, 2007 Marijampolės grigališkojo choralo studija. Vilniuje dar veikia Schola Cantorum Franciscana prie Vilniaus bernardinų bažnyčios (įkurta 2005 kartu su grigališkuoju choru Vox clara), Vilniaus universiteto Schola Cantorum Vilnensis (įkurta 2006; išaugo iš šio universiteto Filosofijos fakulteto Kražiuose organizuojamos kasmetinės Bažnyčios tradicijos ir grigališkojo choralo studijų savaitės Ad Fontes). Schola Cantorum Vilnensis ne tik puoselėja grigališkąjį choralą, bet ir siekia gaivinti tradicinę katalikų liturgiją Lietuvoje.
J. Dyer Roman Singers in the Later Middle Ages / Cantus Planus Éger 1993, The Schola Cantorum and its Roman Milieu in the Early Middle Ages / De musica et cantu Hildesheim 1993; P. Bernard Du chant romain au chant grégorien Paris 1996.
2752