Schönbrunno rūmai ir parkai (Šėnbrùno rmai ir párkai, angl. Palace and Gardens of Schönbrunn, pranc. Palais et jardins de Schönbrunn), ansamblis Vienoje. Užima 186,28 ha teritoriją. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1996).
Architektūra
Schönbrunno rūmai Vienoje (1696–1711, architektas J. B. Fischeris von Erlachas, išplėsti 1749, architektas N. F. Pacassi)
glorijetė (1775, architektas J. F. Hetzendorfas von Hohenbergas, skulptorius J. B. Hagenaueris von Hagenau, renovuota 1995) Schönbrunno rūmų parke Vienoje (priekyje – Neptūno fontanas, 1780, manoma, architektas J. F. Hetzendorfas von Hohenbergas, skulptorius J. W. Beyeris)
Sudaro baroko ir rokoko bruožų pagrindiniai rūmai (1696–1711, architektas J. B. Fischeris von Erlachas, išplėsti 1749, architektas N. F. Pacassi, 1819 rekonstruotas fasadas, architektas J. Amanas) su prancūziškuoju (jame – ankstyvojo klasicizmo glorijetė, 1775, architektas J. F. Hetzendorfas von Hohenbergas, skulptorius J. B. Hagenaueris von Hagenau; per II pasaulinį karą sugriauta, 1947 atstatyta, renovuota 1995) ir angliškuoju parku. Rūmų interjerai dekoruoti freskomis (1761, dailininkas G. Guglielmi, 1777, dailininkas J. W. Berglis) ir stiuko lipdiniais (1762, skulptorius A. Bolla).
Kiti ansamblio statiniai: oranžerija (1754, manoma, architektas N. Jadot; pastatas 186 m ilgio, jame įrengtas hipokaustas), Obelisko (1777) ir Neptūno (1780, abiejų architektas J. F. Hetzendorfas von Hohenbergas, skulptorius J. W. Beyeris) fontanai, vadinamieji romėnų griuvėsiai (1778, architektas J. F. Hetzendorfas von Hohenbergas,), Didysis palmių šiltnamis (1882).
Istorija
17 a.–1918 Schönbrunno rūmai buvo Habsburgų imperatorių rezidencija. 1752 buvo įkurtas pirmasis pasaulyje zoologijos sodas. Apie 1779 ansamblis atvertas lankytojams. 1999 atkurtas 18 a. labirintas.
2271
-Austrijos pasaulio paveldo paminklai