Schwäbisch Gmünd (Švãbijos Gmiùndas), miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno‑Viurtembergo žemėje, apie 50 km į rytus nuo Stuttgarto.
61 300 gyventojų (2021; aglomeracijoje 89 300 gyventojų). Schwäbisch Gmündas įsikūręs Švabijos Albo šiaurinėse prieškalnėse, prie Remso upės (Neckaro intakas). Per Schwäbisch Gmündą eina Stuttgarto–Aaleno geležinkelis ir plentas.
Metalo liejykla, tauriųjų metalų gaminių, tiksliųjų prietaisų (laikrodžių), staklių, krumpliaračių, siurblių, higienos priemonių gamyba, stiklo, farmacijos pramonė. Aukso, sidabro dirbinių gamybos dailieji amatai (nuo 17 amžiaus). Turizmas, piligrimystė. Aukštosios mokyklos: taikomųjų menų (įkurta 1776), pedagogikos (įkurta 1825, aukštoji nuo 1962). Technikos akademija (įkurta 1987). Tauriųjų metalų ir metalų chemijos mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1922). Miesto muziejus Museum im Prediger (vienas seniausių Badene‑Viurtemberge, įkurtas 1876, nuo 1973 – buvusio dominikonų vienuolyno patalpose; religinis menas, sidabro gaminiai, juvelyriniai dirbiniai), galerija Galerie im Prediger, sidabro gaminių ir bižuterijos muziejus Ott‑Pausersche Fabrik (buvusiame sidabro gaminių fabrike).
Schwäbisch Gmündo vakarinėje dalyje atkastos Schirenhofo romėnų įtvirtinimų ir pirčių liekanos (2 a. vidurys; pasaulio paveldo vertybė, nuo 2005). Kasmetiniai tarptautiniai festivaliai: europinės bažnytinės muzikos (nuo 1989), šešėlių teatrų (nuo 1988), vaikų kino filmų (nuo 1994).
2271
Architektūra
Išliko vidurinių amžių miesto sienos 6 bokštai (12–15 a.). Bažnyčios – Šv. Kryžiaus (1315–1521, choras, pradėtas 1351, architektas H. Parleris), Šv. Jono Krikštytojo (1220–50), Šv. Augustino (13 a., rekonstruota 18 a. viduryje, architektas J. M. Kelleris, 1985 restauruota), Šv. Pranciškaus (13 a. vidurys, 18 a. antroje pusėje įgavo baroko bruožų); Viešpaties koplyčia (1617, architektas C. Vogtas). Prie miesto – Šv. Marijos bažnyčia (1686).
2271
Istorija
Antikos laikais dabartinio Schwäbisch Gmündo vietoje (vakarinėje dalyje Schirenhofe) buvo romėnų karinė stovykla ir tvirtovė, pastatyta Romos pylimams (2005 įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą) saugoti, per jį ėjo Romos imperijos valstybinė siena. 3 a. romėnus išstūmė ir apylinkėse apsigyveno germaniškos alemanų gentys. 12 a. viduryje įkurtas miestas, jis priklausė Štaufenams. 1268–1803 Schwäbisch Gmündas turėjo laisvojo imperijos miesto statusą, vėliau buvo prijungtas prie Viurtembergo. 1805–1934 miestas vadintas Gmündu. Nacių valdymo laikotarpiu 1933 Gottesszellio dominikonų vienuolyne įkurta pirmoji Viurtemberge moterų koncentracijos stovykla. 1956 Schwäbisch Gmündas gavo apygardos didžiojo miesto (Grossen Kreisstadt) statusą, 1973 jį prarado, tapo Ostwürttembergo regiono centru.
2271
Lietuviai
1947 06 į Schwäbisch Gmündą atkelta lietuvių iš Vokietijos karo pabėgėlių kitų stovyklų, Schwäbisch Gmündo kareivinėse atidaryta lietuvių stovykla. 1947 07 čia gyveno 2040, 1948 – apie 1300, 1950 – apie 600 žm., administratoriai: V. Šalčiūnas, A. Petreikis, A. Repšys. Stovykloje veikė Lietuvių tremtinių bendruomenės Schwäbisch Gmündo apylinkė (valdybos pirmininkas J. Vilčinskas), bendruomenės švietimo valdyba (pirmininkas P. Pauliukonis), katalikų (kunigas P. Karalius) ir evangelikų (kunigas A. Trakys) parapijos. Iš Nürtingeno į Schwäbisch Gmündą atkelta gimnazija (1947–48 lankė 134 mokiniai, dėstė 27 mokytojai, direktorius kunigas P. Dambrauskas), Aukštesnioji technikos mokykla (direktorius M. Baublys, 1948 baigė 45 mokiniai), gailestingųjų seserų mokykla. 1947 vasarą suorganizuota amatų mokykla (baigė 88 mokiniai). Veikė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Schwäbisch Gmündo skyrius (pirmininkas Z. Danilevičius), Katalikų akcijos tremtyje centras, Tautinės delegatūros Vokietijos ir Austrijos lietuviams metrikų skyrius (1947–49), Žemės ūkio darbuotojų sąjungos centrinis skyrius (nuo 1948), ansamblis Sietynas (vadovas A. Kačanauskas), leidyklos Venta ir Nida. 1949 iš Miuncheno atkeltas žurnalas Aidai (leido P. Gaučys ir P. Jurkus, redaktorius J. Grinius). 1949 02 16 čia įvyko Vokietijos lietuvių literatūros šventė, rašytojams įteiktos premijos. 1950 06 stovykla panaikinta, lietuviai iškelti į Heilbronno stovyklą. Likę apie 100 lietuvių įkūrė Pasaulio lietuvių bendruomenės Schwäbisch Gmündo apylinkę (1955 turėjo apie 30 narių, pirmininkas P. Kvičius).
2271
-Gmünd; -Gmiundas