Schwedt (Švètas), Schwedt an der Oder (Švètas prie Òderio), miestas Vokietijos šiaurės rytuose, Brandenburgo žemėje, į šiaurės rytus nuo Berlyno, Oderio kairiajame krante, Lenkijos pasienyje.
29 400 gyventojų (2020). Pro Schwedtą lygiagrečiai su Oderiu iškastas kanalas (Oderio–Havelio kanalo dalis). Vidaus vandenų uostas. Plentas į Berlyną, geležinkelio šaka į Berlyno–Stralsundo geležinkelį. Naftos perdirbimo įmonė prie Draugystės naftotiekio (apie 10 % Vokietijoje perdirbamos naftos); naftotiekiai į Rostocko uostą, Leunos chemijos pramonės įmonę (netoli Hallės), naftos produktotiekis į Seefeldą (prie Berlyno). Naftos chemijos, popieriaus ir kartono pramonė, betono gamyba. Turizmas; Schwedtas yra Oderio žemupio slėnio nacionalinio parko teritorijoje. Miesto, tabako muziejai. Biblioteka. Du teatrai.
Architektūra
Rūmai (1723), vėlyvosios gotikos Šv. Kotrynos evangelikų bažnyčia (perstatyta 1891), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katalikų bažnyčia (1898).
Istorija
Dabartinio Schwedto vietoje žmonių gyventa nuo apie 1000 prieš Kristų. 6–7 a. čia apsigyveno slavai. Rašytiniuose šaltiniuose Schwedtas pirmą kartą paminėtas 1265. 1354 miestas atiteko Wittelsbachų dinastijos Brandenburgo kurfiurstui Liudvikui II. 1481–1609 Schwedtą valdė iš Tiuringijos kilę Hohnsteino grafai. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) miestas 32 kartus apiplėštas. Vėliau Schwedtą vienas kitam perpardavinėjo aristokratai, bet miestas ir čia gyvavę verslai plėtėsi, ypač kai 1686 atsikėlė daug Prancūzijos hugenotų, pradėjusių tabako prekybą (paskutinis tabako fabrikas čia uždarytas tik 1990). 1689–1788 Hohencolernų dinastijos Branderburgo‑Schwedto markgrafų rezidencija, jų valdymo pabaigoje Schwedtas tapo kultūros centru (čia veikė vienas pirmųjų Vokietijos teatrų). 1791 miestas atiteko Prūsijai.
1873 atvesta geležinkelio, 1893 – telefono linija. II pasaulinio karo pabaigoje miestą šturmuojant SSRS kariuomenei sugriauta 85 % pastatų. Vokietijos Demokratinės Respublikos laikotarpiu miestas plėtėsi pirmiausia dėl čia pastatytos naftos perdirbimo gamyklos, mieste veikė vienintelis šalyje karinio personalo kalėjimas.