Schwyz

Schwyz (vok.; pranc. Schwytz, it. Svitto, retoromanų k. Sviz; Švcas), kantonas Šveicarijos vidurinėje dalyje, tarp Ciuricho ežero (šiaurėje) ir Keturių Kantonų ežero (pietvakariuose).

Einsiedelno panorama; priekyje – benediktinų vienuolynas

Plotas 908,3 km². 160 500 gyventojų (2019).

Centras – Schwyzas (15 200 gyventojų, 2019); didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Freienbachas (16,5), Einsiedelnas (16,1). Oficiali kalba – vokiečių.

Didesnioji Schwyzo dalis yra Šveicarijos plokščiakalnyje, pietrytinė dalis – Glarno Alpėse (Schwyzo aukščiausia vieta – Bös Fuleno kalnas, 2802 metrai). Tarp Keturių Kantonų ežero ir Zugo ežero yra vaizdingas Rigi kalnų masyvas (aukščiausios viršūnės – Rigi‑Kulmo, 1798 m, Rigi‑Scheideggo, 1665 metrai). Schwyzo teritorijai priklauso Ciuricho, Zugo ežerų ir Keturių Kantonų ežero dalys; kantone yra Sihlio, Wägitalio, Lauerzo ežerai.

Ilgiausia Schwyzo upė – Muota (teka į Keturių Kantonų ežerą). Yra hidroelektrinių.

Tekstilės, baldų, metalo gaminių, cemento, maisto pramonė. Schwyzas – žemės ūkio kraštas. Auginama vaismedžiai (daugiausia vyšnios), prie Ciuricho ežero – vynmedžiai. Veisiami galvijai (daugiausia pieniniai).

Turizmas; į Rigi kalnų masyvą eina dvi geležinkelio linijos, yra kabamasis lynų kelias. Piligrimystės centras – Einsiedelnas. Žiemos, vandens sportas. Kalnų klimato kurortai.

Istorija

Dabartinio Schwyzo teritorijoje žmonių gyventa nuo maždaug 12 500 prieš Kristų. Alpių polinių gyvenviečių komplekso dalis – bronzos amžiaus Hurdeno ir Freierbacho gyvenvietės – įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą.

Schwyzo slėnis pirmą kartą paminėtas 972, vadintas Suittesu. Čia gyvenusi bendruomenė buvo pavaldi Vokietijos karaliaus vasalui Ciuricho grafui. 1240 Schwyzo gyventojai išsikovojo tiesioginio pavaldumo Šv. Romos imperijos imperatoriui teisę.

Kovai dėl didesnio savarankiškumo Schwyzas 1291 sudarė Amžinąją sąjungą su gretimais Uri ir Unterwaldeno kantonais, visų trijų kantonų teritorijai (nuo 1352 didesnio skaičiaus kantonų konfederacijai) prigijo Šveicarijos (t. y. Schwyzo žemės) pavadinimas.

Schwyzo teritorija labai padidėjo šveicarų pašauktiniams laimėjus Sempacho mūšį (1386) su Austrija.

16 a. pirmoje pusėje Schwyzas pasipriešino reformacijai. 1798–1803 priklausė Helvecijos respublikai.

1848 buvo priimta nauja konstitucija (pakeitė iki tol buvusius susirinkimus atvirame lauke, kur balsuota pakeliant rankas), ji pertvarkyta 1876, 1898 ir galiojo iki 2011.

-Suittes