scintigrãfija (lot. scintilla – kibirkštis, žybsnis + gr. graphō – rašau), medicininio tyrimo radiologinis metodas. Grindžiamas gama spinduliuotę skleidžiančio radioaktyviojo izotopo arba radionuklido įvedimu į žmogaus organizmą ir dvimačio medicininio vaizdo (vadinamosios scintigramos – diagramos, vaizduojančios radioaktyviojo izotopo arba radionuklido pasiskirstymą kurioje nors žmogaus kūno dalyje) suformavimu rengenografinėje plėvelėje, osciloskopo arba monitoriaus ekrane. Skiriama statinė ir dinaminė scintigrafija. Statinė scintigrafija – radioaktyviosios medžiagos pasiskirstymo organe ar visame organizme vizualizavimas. Scintigrama gaunama gana greitai (per 3–20 min, pagal radionuklido, patenkančio į tiriamąją organizmo sritį, kiekį). Joje, kaip rentgenogramoje, iškart matyti visa tiriamoji sritis, dėl to nesunku padaryti ne tik priekinę, bet ir užpakalinę, šoninę ar kitų padėčių scintigramas. Scintigramoje organai vaizduojami labai sumažinti, todėl, neturint kompiuterio, ją sunku analizuoti. Nelengva joje parodyti kaulinius orientyrus, be kurių neįmanoma įvertinti organo padėties. Dinaminė scintigrafija – tai kartu nepertraukiamas radioaktyviosios medžiagos patekimo į organus ir išsiskyrimo iš jų tyrimas bei šių organų vizualizavimas. Scintigramos daromos kompiuterizuota gama kamera, kurios skaitiklio NaI (TI) monokristalas yra 26–60 cm skersmens. Gama spinduliuotė prasiskverbia į jį pro kolimatoriaus angeles ir sukelia šviesos blyksėjimus, kurie patenka į 19 ar daugiau virš tiriamosios srities esančių fotoelektroninių daugintuvų. Juose šviesos spinduliuotė paverčiama elektriniais impulsais, kurie patenka į sudėtingą elektroninį įtaisą, formuojantį radionuklido pasiskirstymo tiriamoje srityje vaizdą. Šis vaizdas pirmiausia pasirodo osciloskopo ekrane. Jį galima nufotografuoti ant poliaroidinio popieriaus – gaunama nespalvota arba juodai balta scintigrama. Iš gama kameros informacija perduodama į kompiuterį, šis analizuoja gautą informaciją ir ją siunčia į monitorių, kurio spalvotame ekrane gaunamus vaizdus radiologas analizuoja vizualiai arba nufotografuoja ant nesplavoto ar spalvoto poliaroidinio popieriaus. Atlikdamas dinaminę scintigrafiją radiologas gali iš karto monitoriaus ekrane matyti 2, 4 ir daugiau kadrų, rodančių radionuklido kiekį ir jo pasiskirstymą tiriamoje srityje įvairiais tyrimo momentais. Šie kadrai gali keisti vienas kitą, galima gauti suminį tiriamosios srities vaizdą, o greta jo – kreives, rodančias, kaip keitėsi radionuklido kiekis tiriamuose organuose ir atskirose jų dalyse. Scintigrafija taikoma širdies, smegenų ir kitų organų kraujotakai tirti, kai kuriems piktybiniams navikams ir kitoms ligoms diagnozuoti.
3020